REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
65
Konferencija „Mažiau cukraus, druskos, riebalų”. (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Dažna mama ir tėtis pripažins, kad didžiausias galvos skausmas – vaikų mityba. Nors šiais laikais netrūksta informacijos, kokį maistą reikėtų duoti savo vaikams, tačiau ekspertai pabrėžia, kad populiarieji straipsniai neatskleidžia tiesios ir klaidina tėvus.

65

Dažna mama ir tėtis pripažins, kad didžiausias galvos skausmas – vaikų mityba. Nors šiais laikais netrūksta informacijos, kokį maistą reikėtų duoti savo vaikams, tačiau ekspertai pabrėžia, kad populiarieji straipsniai neatskleidžia tiesios ir klaidina tėvus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigia medicinos mokslų daktaras Vaidotas Urbonas, maistas yra vienas iš vaikų alergijų veiksnių, todėl reikia būti labai apdairiems. Konferencijoje „Mažiau cukraus, druskos, riebalų”, kurią organizavo Virtuvės mitų griovėjai, kalbėjęs ekspertas atskleidė esmines klaidas, kurią daro pasimetę tėvai.

REKLAMA

„Mityboje nėra tikslių duomenų, nes vieni teigia, kad kažkas yra gerai, kiti – blogai, todėl labai sunku susigaudyti visoje mišrainėje. Vis dėlto, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mityboje nereikia būti labai griežtiems, nes nieko neįtikinsime, jei sakysime, kad, valgant nesveiką maistą, kažkas nutiks po dvidešimt metų“, - teigia vaikų daktaras. Pasak eksperto, svarbiausia, kad vaikai valgytų ekologišką maistą.

REKLAMA
REKLAMA

„Atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie valgo nesveiką maistą, organizme turi daug talatų. Medžiagos, kuri primena plastiką. Tokių elementų galima gauti ir su chemiškai apdorotu, neekologišku maistu, todėl reikia labai apdairiai rinktis ir valyti prekybos centruose perkamus vaisius ir daržoves“, - sako vaikų gydytojas. Ir nors šiais laikais netrūksta manančių, kad vegetarinė mityba apsaugo nuo daugelio ligų, V. Urbonas tikina, kad tai – mitas.

„Vegetarizmas vaikų amžiuje nerekomenduojamas, veganizmas – draudžiamas. Negalima savo dietos permesti vaikams, nes jie auga ir turi visai kitokius poreikius“, - kalba gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jam pritarė ir konferencijoje dalyvavusi gydytoja, dietologė Edita Vevelienė. Ekspertė pastebėjo, kad labai pasikeitė maitinimosi įpročiai, kurie nežada nieko gero.

„Pamačiau kelių kartų maitinimosi įpročius ir galiu pasakyti, kad maistas užima vis keistesnę vietą. Vyresnės kartos žmonės susidurdavo su situacija: „Nepalik nieko lėkštėje“, kai seneliai reikalaudavo suvalgyti viską iki paskutinio lašo. Pokario žmonės manė, kad maistas yra tarsi šventas, todėl jį reikėjo branginti ir suvalgyti.

Mūsų karta įgavo galimybę realizuoti save, tad valgymas tapo dalyku, kuris nėra būtinas. „Pribėgau, pačiupau ir suvalgiau“, nes darbai negali palaukti. O dabar ateina karta, kuri susiduria su dar įdomesne situacija – net labai jauni žmonės jaučia kaltę valgydami“, - sako E. Vevelienė. Ji susirinkusiems pasakojo istoriją apie 18 metų mergaitę, kuri skundėsi labai didelėmis sveikatos problemomis. Paaiškėjo, kad jauna mergina stengėsi gyventi sveikai, valgė daug daržovių ir vaisių, tačiau labai susigadino sveikatą.

REKLAMA

„Būtent todėl aplinkiniams pabrėžiu, kad mes turime nuostabią maisto tradiciją, kai vyravo sezoninis valgymas, kuris mums užtikrino vertingų maistinių medžiagų gavimą. Svarbiausia – maistas turi teikti džiaugsmą“, - sako gydytoja, nustembanti, kai iš tėvų išgirsta, jog vaikai nevalgo daržovių.

„Visus įpročius mes perimame iš tėvų, todėl laikykite daržoves matomoje vietoje, gražiai patiekite, o ir patys rodykite pavyzdį“, - sako ekspertė, dar kartą paraginusi mylėti maistą, skirti laiko ramiems pietums ir, svarbiausia, įvertinti, kad sveikas gyvenimas turi tapti malonumu.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų