REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasara kviečia pasimėgauti saulės voniomis, tačiau gydytojai perspėja, kad tai – ne toks jau ir sveikas malonumas. Be saiko kaitinantis saulėje ir nesirūpinant apsauga gali laukti skaudžios pasekmės – taip ne tik senėja ir glemba oda, bet ir didėja odos vėžio rizika.

Vasara kviečia pasimėgauti saulės voniomis, tačiau gydytojai perspėja, kad tai – ne toks jau ir sveikas malonumas. Be saiko kaitinantis saulėje ir nesirūpinant apsauga gali laukti skaudžios pasekmės – taip ne tik senėja ir glemba oda, bet ir didėja odos vėžio rizika.

REKLAMA

Paklaustas, kokią įtaką vėžio vystymuisi turi saulės spinduliai, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas chirurgas Kęstutis Barštys priminė, kad saulė, kaip ir kitos žvaigždės, spinduliuoja ultravioletinius spindulius (UV). 

„Žemės ozono sluoksnis blokuoja 97–99 proc. šių spindulių. Tie, kurie pasiekia žemės paviršių, daugiausia yra UVA spinduliai, o UVB bei UVC spindulių jau būna daug mažiau. Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA ir 6 proc. UVB.

Odos įdegimas – tai apsauginė odos reakcija į ultravioletinių (UV) saulės spindulių arba intensyvios dirbtinės UV spinduliuotės šaltinių (pvz., soliariumų) daromą žalą. Todėl įdegusi oda yra saulės padarytos žalos požymis, taigi tokio dalyko kaip „sveikas įdegis“ nėra. Jeigu saulė intensyvi ir žmogus būna saulėkaitoje ilgesnį laiką, jo oda nudega nuo saulės“, – dėstė gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Buvimas saulėje taip pat skatina apgamų ir strazdanų susidarymą ir ilgainiui sukelia odos senėjimą. Kai oda senėja dėl UV spinduliuotės poveikio, ji sustorėja ir greičiau praranda elastingumą, ant odos gali atsirasti vadinamųjų senatvinių dėmių, gali pakisti (išblukti) odos spalva, gali padidėti arba išsiplėsti odos kapiliarai, formuotis odos keratozė ar išsivystyti odos vėžys.

REKLAMA

Gydytojas nurodė, kad pagrindinė odos vėžio priežastis – ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai: „Manoma, kad UVA indukuoja nepigmentinio odos vėžio formavimą, o UVB – melanomos. Šviesios odos žmogus turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu. Manoma, kad reguliarus deginimasis soliariumuose taip pat gali padidinti riziką susirgti šia liga.“

Pasak pašnekovo, apskaičiuota, kad net 3 ketvirtadalius visos UVS dozės žmonės gauna būdami iki 20 metų amžiaus. „Dėl per ilgo laiko, praleisto saulėje, yra didesnė tikimybė, kad po kažkiek metų, sulaukus vyresnio amžiaus, šiems žmonėms gali išsivystyti odos vėžys“, – dėstė NVI gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek laiko galima praleisti saulėkaitoje?

K. Barščio aiškinimu, tai, koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas Žemės paviršiuje, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą. 

„UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo nepavojingo 0 iki ekstremalaus 11+. Nuo 0 iki 2 yra žemas, nuo 3 iki 5 – vidutinis, nuo 6 iki 7 – aukštas, 8–10 – labai aukštas, daugiau nei 11 – jau ekstremalus. Vidutinių platumų zonoje UV indeksas artėja prie pavojingos kategorijos (6–7) tik tada, kai Saulė pakyla aukščiausiai virš horizonto (birželio pabaigoje–liepos pradžioje). 

UV indeksas padeda suprasti saulės skleidžiamos UV spinduliuotės stiprumą ir sužinoti, kuomet rizika nudegti yra didžiausia. Kuo didesnė indekso reikšmė, tuo didesnė ir rizika nudegti saulėje bei trumpesnis laikotarpis per kurį padaroma žala odai. Kai UV indeksas siekia 3 balus ir daugiau, saulė gali neigiamai paveikti tam tikro odos tipo asmenis. Tokiais atvejais reikėtų pasirūpinti papildomomis apsaugos nuo saulės priemonėmis“, – komentavo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojas pridūrė, kad UV indeksas visuomet pateikiamas vietos saulės vidurdieniui, t. y. momentui, kai Saulė yra aukščiausiai danguje (zenite). Lietuvoje vietos saulės vidurdienis yra apie 13.30 val. 

„Kuo daugiau atmosferoje ozono, debesų ir aerozolių, tuo mažesnis žalingas Saulės poveikis. Tačiau šie apsaugantys veiksniai natūraliai smarkiai kinta. Didžiausias ozono kiekis stratosferoje būna pavasarį, o mažiausias – rudenį. Debesuotumas – viena nepastoviausių orų charakteristikų. Taip pat nuolat kinta ir anglies dvideginio kiekis atmosferoje.

Daugelyje šalių apie tai pranešama skelbiant kasdienes orų prognozes, ypač vasarą, kad plačioji visuomenė būtų informuota apie saulės intensyvumą ir apie tai, kokias apsaugos priemones reikia naudoti. Informacija apie UV indeksą pateikiama daugelyje internete skelbiamų orų prognozių“, – aiškino K. Barštys.

REKLAMA

Kas jautriausi saulei?

Jis priminė, kad jautrumas UV spinduliuotei priklauso nuo odos tipo. Ypač jautrūs saulės spindulių poveikiui šviesiaodžiai – jų odai jau reikia apsaugos esant vidutiniam UV indeksui (3), o aukštas (6) jiems tiesiog pavojingas.

„Tačiau tamsiaodžiams, pavyzdžiui, indoneziečiams ir afroamerikiečiams, apsaugos nuo saulės reikalingumo ir pavojingumo slenkstis yra daug aukštesnis – 6 ir 8 atitinkamai“, – sakė medikas. 

Didžiausią saulės spindulių poveikį odai patiria šviesiaodžiai žmonės, tie, kurių oda labai strazdanota, vaikai, žiemos žūklės mėgėjai, vidutinių platumų regiono gyventojai atostogų pietų kraštuose metu, kalnų slidininkai ir alpinistai, žmonės, kurių artimiausi giminaičiai yra sirgę odos vėžiu.

REKLAMA

Kas tai yra šešėlio taisyklė ir kokią apsaugą naudoti?

Paklaustas, kaip gi reikėtų saugotis, kad rizika susirgti odos vėžiu būtų kuo įmanoma mažesnė, gydytojas visų pirma patarė kuo mažiau būti saulėkaitoje nuo vidurdienio iki popietės (11–16 val.). Taip pat būtina nepamiršti dėvėkite šviesius drabužius, skrybėlę plačiais kraštais, turėti saulės akinius.

„Tepkitės odą, lūpas apsauginiu kremu nuo saulės, naudotini lašai su UV filtru akims. Būdami paplūdimyje daugiau laiko praleiskite pavėsyje, sekti UV indeksą (UVI). Atskirti, ar saulės spinduliuotė intensyvi, gali padėti vadinamoji „šešėlio taisyklė“. Pažvelkite į savo šešėlį ir jei jis žemesnis už jūsų ūgį, tai reiškia, kad saulės skleidžiami UV spinduliai yra stipriausi. Tuo metu didžiausia tikimybė nudegti, todėl reikia apsaugoti savo odą papildomomis priemonėmis“, – vardijo K. Barštys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis priminė, kad apsauginis kremas nuo saulės odos paviršiuje sudaro spindulius atspindintį sluoksnį, bet visgi nėra tokios priemonės, galinčios atspindėti 100 proc. ultravioletinės spinduliuotės.

„Aišku, kartais tai vienintelė priemonė konkrečiai odos vietai (pvz., veidui). Šiaip apsauginiai kremai nuo saulės skiriasi saulės apsaugos faktoriumi, kuris žymimas skaičiais nuo 2 iki 50+. Skaičius rodo UV spindulių dešimtąsias dalis, kurios įveiks kremo apsaugą ir pasieks odą.

Pavyzdžiui, patepus odą kremu, kurio SPF15, tik 1/15 (arba 7 proc.) UVS prasiskverbia per apsauginį sluoksnį. Naudojant kremą, kurio SPF 50 – odą paveikia tik 1/50 (arba 2 proc.) spindulių. Jeigu saulėje būnama ne ilgiau kaip pusvalandį, paprastai tinka kremas su  SPF15. Deginantis paplūdimyje reikia teptis priemone, kurios SPF 30 ir didesnis. Tačiau šviesiaodžiams rekomenduojama naudoti kremą, kurio SPF 50+“, – patarė gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų