REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės biudžete atsivėrus beveik 400 mln. litų skylei Vyriausybė ieško būdų, kaip stabilizuoti padėtį. Svarstoma gerokai apkarpyti valstybinio sektoriaus išlaidas, tačiau vien to, analitikų vertinimu, gali nepakakti, kad išvengtume liūdniausio scenarijaus.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinė krašto piniginė jau seniai nejautė tokio pinigų alkio. Sausį ir vasarį į valstybės biudžetą nesurinkta 389 mln. litų. Tai sudaro 16 proc. planuotų pajamų. Į „Sodros“ biudžetą neįplaukė 72 mln. litų. Dėl prasto biudžeto surinkimo Vyriausybė nelinkusi panikuoti, esą apie tokią situaciją pagalvota dar gruodį.

REKLAMA

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad reikalus pataisys sumažintos valstybinio sektoriaus išlaidos. Manoma, kad jas būtų galima apkarpyti bent 2 mlrd. litų. Tačiau finansų analitikai ragina valdžią rimčiau vertinti susiklosčiusią padėtį ir nedelsiant subalansuoti biudžeto išlaidas. Jie taip pat pataria persvarstyti tam tikrus mokesčius ir palengvinti jų naštą gyventojams. Tačiau A.Kubilius pabrėžia, kad mokesčiai mažinami nebus.

REKLAMA
REKLAMA

A.Kubilius nepanikuoja

Didžiausią skylę valstybės biudžete pirmaisiais metų mėnesiais atvėrė 16 proc. mažesnės nei planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukos. Dėl to biudžetas negavo apie 226 mln. litų. Akcizo mokesčių surinkta 8 proc. - 49 mln. litų - mažiau. Sėkmingiau vykdomas gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planas. Paskutiniais mėnesiais jo surinkta 8,5 mln. litų daugiau nei planuota.

Premjero nestebina mažėjančios įplaukos į valstybės biudžetą. „Kaip ir visame pasaulyje, mūsų šalies ekonomika lėtėja. Tam ruošėmės dar tvirtindami krizės įveikimo planą“, - aiškino A.Kubilius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užlopyti skylę jis tikisi mažindamas suplanuotas valstybės išlaidas. Atitinkamą projektą Vyriausybė tikisi parengti artimiausiu metu. „Valstybės finansinis stabilumas - vienas pagrindinių mūsų darbo tikslų. Manome, kad pagal dabartines galimybes subalansuotas biudžetas galėtų garantuoti ir didesnį lito stabilumą“, - optimistiškai kalbėjo A.Kubilius.

Kalta aplinka

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat nedramatizuoja susiklosčiusios padėties. Jo nuomone, daugiausia įtakos biudžeto nesurinkimui turi visą pasaulį purtanti finansų krizė ir dėl to apsisukimus lėtinantis verslas. Esą Seimo naktimis priimtos įstatymų pataisos, padidinusios mokestines prievoles, čia beveik niekuo dėtos. „PVM ar akcizo mokesčių padidinimas biudžeto nesurinkimui faktiškai jokios įtakos neturėjo. Didžiausią įtaką tam daro pasaulinė aplinka ir gretimų valstybių rinkos“, - įsitikinęs Seimo BFK pirmininkas.

REKLAMA

Nesurenkant planuoto biudžeto, pasak K.Glavecko, Seimas ir Vyriausybė peržiūrės valstybės išlaidas. „Koreguojant biudžetą didžiausias dėmesys greičiausiai bus skirtas iš valstybės lėšų finansuojamų programų inventorizacijai. Palyginti su 2007 metais, tokių programų nesumažėjo. Priešingai, jų finansavimas gerokai išaugo“, - LŽ aiškino K.Glaveckas.

Krizė gali užsitęsti

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Butkevičius neprisimena metų, kai biudžeto surinkimas būtų prasidėjęs taip nesėkmingai. Anot jo, tik Lietuvai itin sunkiais 1999-aisiais per pirmuosius 5 mėnesius buvo nesurinkti planuoti 700 mln. litų. A.Butkevičiaus nuomone, Vyriausybė ir Seimas turėtų peržiūrėti ne tik biudžeto pajamas bei išlaidas, bet ir koreguoti naktimis tvirtintą mokesčių sistemą, gaivinti merdėjantį verslą, sudaryti sąlygas paskoloms gauti, plėtoti infrastruktūrą. Ypatingas dėmesys, anot jo, turėtų būti skiriamas smulkiajam verslui skatinti bei PVM ir akcizų įstatymams keisti. „Jei tai nebus padaryta, krizė pas mus užtruks ne 2, o mažiausiai 3-3,5 metų“, - įsitikinęs A.Butkevičius.

REKLAMA

Ragina mažinti mokesčius

Finansų analitikas Gitanas Nausėda mano, kad biudžete atsivėrusi kelių šimtų milijonų litų skylė - labai rimtas signalas valdžiai. „Jei per mėnesį nepavyktų surinkti 100 mln. litų, dar būtų galima manyti, kad tai sunkmečio pasekmė. Tačiau esant tokiam deficitui, būtina ieškoti papildomų biudžeto gelbėjimo priemonių“, - LŽ sakė jis.

G.Nausėdos nuomone, siekis taupyti apkarpant valstybės išlaidas - teigiamas žingsnis. Tačiau persvarstant biudžetą tam prireiks nemažai politinės valios. „Neabejoju, kad rezervų riboti išlaidas yra labai daug. Tai tarsi klondaikas, kur visada gali rasti aukso“, - įsitikinęs jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G.Nausėda pasisakytų prieš bet kokį mokesčių didinimą siekiant apkamšyti biudžete atsivėrusias skyles. Finansų analitikas taip pat ragina Vyriausybę ir Seimą persvarstyti kai kuriuos mokesčius ir juos sumažinti. „Nepalankūs užsienio valiutų kursų pokyčiai lėmė didelius vartojimo pokyčius ir masinį apsipirkimą Lenkijoje. Tai mums nenaudinga“, - aiškino jis.

Jei padėtis nesitaisys ir biudžeto surinkimas toliau strigs, G.Nausėdos manymu, gelbėjimosi ratu mūsų šaliai galėtų tapti Tarptautinis valiutos fondas (TVF). „Tai normali alternatyva. Esant dabartinei situacijai prašyti finansinės paramos iš TVF - jokia gėda“, - įsitikinęs jis.



Roberta TRACEVIČIŪTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų