REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po branduoline tragedija vos nevirtusių Rusijos karinių pajėgų veiksmų Zaporožės atominėje elektrinėje (AE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ėmė dar labiau raginti tarptautinę bendruomenę reaguoti į karą Ukrainoje. Anot šalies vadovo saugiai jaustis nebegali nei viena Vakarų šalis, todėl būtina sustabdyti vis augantį Kremliaus apetitą kuo greičiau.

Po branduoline tragedija vos nevirtusių Rusijos karinių pajėgų veiksmų Zaporožės atominėje elektrinėje (AE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ėmė dar labiau raginti tarptautinę bendruomenę reaguoti į karą Ukrainoje. Anot šalies vadovo saugiai jaustis nebegali nei viena Vakarų šalis, todėl būtina sustabdyti vis augantį Kremliaus apetitą kuo greičiau.

REKLAMA

Pokalbis su prezidentu G. Nausėda – TV3 žinių studijoje.

Turbūt visas pasaulis matė ir yra pašiurpę Rusijos veiksmu, kada rusų kariai atakavo Zaporožės AE. Kaip vertinti tokius rusų veiksmus?

Iš tikrųjų, tai beprotystė. Mes matome, kad nusispjaunama į bet kokias civilizuoto elgesio normas. Galbūt iš desperacijos, galbūt iš to, kad ši karinė operacija vyksta nelabai sėkmingai. Bet būtina laikytis bent tam tikrų priimtinų normų tam, kad nenukentėtų nekalti gyventojai, ir kad nenukentėtų pačios Rusijos gyventojai. Kadangi pagal vėjo kryptį, jeigu kažkas būtų atsitikę Zaporožės AE, vėjas būtų tą radioaktyvų debesį nunešęs į Rusijos teritoriją.

Atrodo, kad žmonių gyvybės šiuo atveju nei šiapus, nei anapus sienos jau nebedaro jokio įspūdžio. Tai tik liudija, kad susidūrėme su tikrai labai pavojingu režimu, kurio veiksmai yra sunkiai prognozuojami, ir geriausią atkirtį galime duoti tik būdami labai vieningi, labai susitelkę ir taikydami griežčiausias sankcijas, kurių poveikį vis tiek vienaip ar kitaip pradės jausti, ir pradės jausti labai skausmingai.

REKLAMA
REKLAMA

Čia kalbu ne tik apie oligarchus, aš kalbu apie vidurinę klasę ir gerokai platesnius Rusijos gyventojų sluoksnius, kurie ekonominių sankcijų poveikį jau jaučia, o ateityje pajaus dar skaudžiau.

REKLAMA

Po šito įvykio atsirado dar didesnis spaudimas NATO šalims įsikišti tiesiogiai. Jos pareiškė, kad nesirengia pačios kištis tiesiogiai. Jūsų manymu, NATO reikėtų kištis ar vis dėlto reikėtų reaguoti kitaip ir pasistengti išvengti to karo?

Išsaugokime sveiką protą. Tai, kas pastaruoju metu vyksta vakarų pasaulyje yra milžiniška revoliucija – mąstymo ir požiūrio į Rusiją revoliucija. Mes matome, kad nusiimami akiniai, per kuriuos Vakarų vadovai ilgą laiką žiūrėjo į Rusiją, kalbėjo apie galimybę įsitraukti į įvairius projektus kartu su ja.

REKLAMA
REKLAMA

Šiandien mes matome sprendimus, kuomet Vokietija – valstybė, kuri niekada neplanavo ir net negalvojo apie tai, kad galėtų kada nors tiekti tiesiogiai ginklus Ukrainai – tą daro. <...> Šiandien mes tikrai turime NATO, kuri labai ryžtingai reaguoja į įvykius Ukrainoje tiek padėdama ginklais, tiek ir rūpindamasi Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumu.

O ką reikštų neskraidymo zona? Kad NATO įsitraukia į karą?

Ukraina nėra NATO valstybė. Toks įsitraukimas arba neskraidymo zonos garantavimas reikštų, kad NATO lėktuvai arba ant žemės esančios sistemos turėtų numušinėti Rusijos lėktuvus, nes neturėkime iliuzijų – Rusijos karinės pajėgos ne tam įžengė į Ukrainą, kad laikytusi kažkokių priimtų elgesio normų. Reiškia, šita erdvė gali būti pažeidžiama. Pažeidimo atveju turės būti labai aiškios instrukcijos numušti šiuos lėktuvus, o tai be jokios abejonės reikš karą, kurio pasėkmių niekas negali prognozuoti. Tačiau kalbame apie Trečiąjį pasaulinį karą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

NATO pareiškimai yra suprantami, ir šiuo atveju tai yra didžiosios sąjungininkų dalies požiūris į problemą ir šį klausimą.

Trečiasis pasaulinis karas – žmonių mintyse yra ši mintis. Kaip bus pas mus? Ar mes esame saugūs?

Mes darome viską, kad būtume saugūs. Labai norėčiau kreiptis į mūsų mielus gyventojus. Taip, aš suprantu, kad informacijos yra visokios, ji kartais labai gąsdinanti, tačiau patikėkite – Lietuva yra NATO narė, mes tikrai darome viską, kad sąjungininkai labai gerai suprastų mūsų gynybos poreikius, suprastų tai, kas vyksta mūsų pašonėje.

Šiandien aš savo pareigą matau dvejopą. Pirma, tai padėti Ukrainai, kuriai padėti jaučiu moralinį įsipareigojimą. O kitas mano darbų blokas yra kalbėti su kiekvienu NATO šalių lyderiu ir Europos Sąjungos šalių ir institucijų vadovais tam, kad mūsų saugumas būtų sustiprintas ir kad mes galėtume tikėtis apčiuopamios operacinės pagalbos.

REKLAMA

Šiandien nebūtinai reikia kalbėti, kad po Ukrainos kiti būsime mes. Tai gali būti bet kuri valstybė. Noriu labai aiškiai savo partneriams ir kolegoms Europos Sąjungoje pasakyti, kad nei vienas iš jūsų nebegalite jaustis saugus, nes matome akivaizdžius šios politikos vaisius, ir tai reiškia, kad apetitas yra neribotas ir geriausia jį stabdyti pačioje pradžioje, ir kad šita avantiūra Ukrainoje ir būtų šitos avantiūros pradžia ir pabaiga.

Kaip galvojate, kaip vystysis įvykiai Ukrainoje?

Aš manau, kad įklimpta į pakankamai klampų karą. Tai tikrai nebuvo planuota pačioje pradžioje. Su lyg kiekviena diena didėja ir Rusijos kariuomenės nuostoliai, didėja finansinis spaudimas, finansiniai šito karo kaštai, ir kyla Ukrainos kovotojų moralė. Ukrainos kovotojai žino, kad jie kaunasi už kiekvieną savo žemės kvadratinį centimetrą ir tai juos stiprina.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų