REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmą šių metų pusmetį dar teks pakentėti, tačiau antrajame ims ryškėti ekonomikos vidaus sektoriaus gerėjimo ženklai.

REKLAMA
REKLAMA

Prognozės nepasitvirtino

Žinomas finansų analitikas, AB SEB banko prezidento patarėjas daktaras Gitanas Nausėda alytiškiams, užvakar susirinkusiems į Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo surengtą seminarą, sakė, kad ekspertams nepavyko nuspėti pasaulį ir Lietuvą ištikusios finansų ir ekonomikos krizės masto, daugelis ekonomikos raidos prognozių nepasitvirtino. Ekonomikos pakilimo metu - 2002-2008 metais gerai veikę ekonominiai modeliai krizės sąlygoms netiko.

REKLAMA

Buvo prognozuota, jog 2009 metais Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) kris 11 proc., tačiau krito iki 15 ir daugiau procentų. „Bendrojo vidaus produkto nuosmukį Lietuvoje pernai lėmė vidaus rinka, metų pabaigoje pradėjęs atsigauti eksportas jį kiek amortizavo“, - sakė analitikas.

Praeitais metais, įsisiūbavus krizei, statybos apimtis Lietuvoje smuko 43,2, mažmeninės prekybos – 17 procentų. Spėjama, kad kitąmet BVP gali išaugti 4,2 procento.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia turėtų atsigauti pramonės šakos, gaminančios tarptautinėms rinkoms, eksportui. Jau praėjusių metų pabaigoje ir šiemet pradėjo gerėti medienos ir popieriaus, baldų, gumos dirbinių ir plastiko eksporto rodikliai. Pasak G.Nausėdos, vėliau ims atsigauti šakos, gaminančios vidaus rinkai, bet sugebančios greitai persiorientuoti eksportui. Paskiausiai ant kojų atsistos paslaugų sektorius, įmonės, gaminančios tik vidaus rinkai.

Apdirbamoji pramonė jau kyla iš krizės dugno.

Bedarbių daugės ir kitais metais

G.Nausėdos nuomone, vienintelis išsigelbėjimas iš krizės – ekonomikos skatinimas. Seminaro dalyviai pastebėjo, kad bankai kreditus teikia nepalankiomis sąlygomis. „Bankai norėjo ir nori gauti pelną priimtinomis rizikos sąlygomis, nenori rizikuoti indėlininkų pinigais”, - sakė ekspertas. Beje, pernai bankai paskolų išdavė 14 proc. mažiau negu užpernai. Įdomu tai, jog 2009-aisiais šalies bankuose indėlių padaugėjo 7 procentais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip vieną didžiausių grėsmių G.Nausėda įvardijo vis augantį nedarbą, kuris šiemet gali padidėti iki 16 proc. (šiuo metu jis Lietuvoje - 13,4, Alytuje - 15,3 proc.). Jam nesuprantama, kokiu metodu ūkio ministras Dainius Kreivys suskaičiavo, kad pernai buvo įkurta 30 tūkst. darbo vietų. „Tai iš kur per savaitę Lietuvoje atsiranda tūkstančiai naujų bedarbių?“ - klausė pranešėjas. Dabar šalyje darbo neturi per 300 tūkst., Alytuje – daugiau negu 10 tūkst. asmenų. Bedarbių turėtų daugėti ir kitais metais, bet ne taip sparčiai kaip pernai. Jeigu ne stiprėjanti emigracija ir šešėlinė ekonomika, nedarbo statistika būtų dar atgrasesnė. Juk maksimali nedarbo išmoka nuo 1048 sumažinta iki 650 litų.

REKLAMA

Pernai darbo užmokestis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 8,7 proc., šiemet dar gali sumažėti procentu. Daugiausia – iki 26,6 proc. algas savo darbuotojams sumažino „Sodra“. „Jeigu Lietuvoje ir Latvijoje algos nebūtų buvusios karpomos, būtų reikėję devalvuoti litą ir latą“, - sakė analitikas. Tokį procesą ekonomistai vadina vidine devalvacija. G.Nausėda nepaneigė nuomonės, kad gandai apie lito devalvaciją buvo skleidžiami neatsitiktinai, - kai kas norėjo užsidirbti gražaus pinigo.

Silpnėjantis doleris – palankesnis

Kaip teigė G.Nausėda, nominalios būsto kainos, bent jau Vilniuje, panašios į 2005 metų pabaigos, bet 80 proc. didesnės negu 2004-aisiais, prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą. Padėtis nekilnojamojo turto rinkoje pradeda keistis, gyventojai noriau ėmė pirkti nedidelius butus neprestižiniuose rajonuose. Vilniaus centre būstą vis dažniau įsigyja baltarusiai.

REKLAMA

Jau galima prabilti ir apie nekilnojamojo turto burbulo sprogimo pabaigą. Deja, pradėjus gerėti ekonomikai burbulas vėl gali imti pūstis. Pūtimąsi turėtų sulėtinti nekilnojamojo turto mokestis, kurį ketinama įvesti po metų kitų. Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, būstas dar sunkiai įperkamas. „Norvegijoje už vidutinį metinį atlyginimą gali nusipirkti nedidelį butuką, Lietuvoje - 6,7 kvadratinio metro plotą, vaizdžiau kalbant, kalėjimo kamerą”, - liūdnai pašmaikštavo analitikas.

G.Nausėdos nuomone, griežtai Vyriausybės fiskalinei politikai alternatyvos nebuvo, o eurą įsivesime ne anksčiau kaip 2014 metais. Palankiausios sąlygos įsilieti į euro zoną buvo 2007-aisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vertindamas Vyriausybės siūlymus pensinį amžių pailginti iki 65 metų, analitikas sakė, jog ši priemonė „Sodros“, kurios metinis deficitas siekia 3 mlrd. litų, neišgelbės. Pensinio amžiaus ilginimas leistų sutaupyti iki 10 mln. litų per metus.

Tikimasi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos atsities sparčiau negu euro zonos šalys. Doleris atgauna jėgas euro atžvilgiu. Pastebėta tendencija, jog dolerio, kaip investicijų valiutos, poreikis gali didėti. „Lietuvai, importuojančiai energetinius išteklius, palankesnis laipsniškas dolerio silpnėjimas“, - tvirtino svečias.

Gediminas Vaitekūnas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų