Ar žinojote, kad chemikalus valgome tol, kol paaiškėja, kad jie nuodingi. Po to – nuodų dozė tiesiog sumažinama. O ar žinote, kaip kepėjai mus priverčia dažnai pirkti duoną? Kalbiname Agne Zakarevičiūtę, vieną iš interneto portalo www.sveikasvaikas.lt įkūrėjų, kuri atskleidžia gamintojų gudrystę.
- Kaip, kodėl ir kada kilo idėja įsteigti svetainę?
- Prieš kelerius metus netikėtai aptikome informaciją, kad tam tikri maisto priedai, kurie yra leidžiami pas mus, yra uždrausti kitose šalyse. Pradėjome domėtis daugiau ir sužinojome, kad uždrausti ne be pagrindo - jie gali sukelti alergiją, migreną, o kai kurie - net vėžinius susirgimus. Kadangi dirbame informacinių technologijų srityje, turėjome visas galimybes ir nusprendėme šia informacija pasidalyti. Taip ir sukūrėme svetainę, kurioje galima pasitikrinti, kokie maisto priedai yra produktuose ir kokius šalutinius poveikius jie gali sukelti.
- Ar galima teigti, kad svetainės lankytojai - tik vaikus auginančios šeimos?
- Iš pradžių ir mums taip atrodė, tačiau paaiškėjo, kad ši informacija yra svarbi platesniam ratui žmonių. Visi nori rūpintis savo sveikata, o juk maistas yra svarbiausi mūsų „degalai".
- Kodėl į tipiškas „vaikiškas" prekes - ledinukus, limonadus, dešreles, sūrelius, ledus gamintojai deda tiek daug maisto priedų?
- Maisto priedai gerokai atpigina produkto kaštus - net ir labai prastos kokybės žaliavą galima paversti labai patraukliu ir skaniu produktu, tereikia nudažyti produktą, pridėti saldiklių ir skonio stipriklių. Teko matyti saldainius, kuriuose be dažiklių, tirštiklių ir saldiklių nieko daugiau nėra.
Labai gaila, kad egzistuoja tokių gamintojų, kurie manipuliuodami vaikiškais užrašais, iš tiesų gamina prastos kokybės prekes. Nes vaikai yra jautriausioje rizikos zonoje, jų organizmas tik formuojasi ir toks maistas gali pakenkti sveikatai visam gyvenimui.
- Ar esama ryšio tarp alerginių susirgimų ir maisto priedų („visokių E")?
- Taip, neseniai Anglijos maisto tarnyba paviešino tyrimą, įrodantį kai kurių dažiklių neigiamą įtaką. Žinoma, ne visi jie kenksmingi, kartais ta pačia E raide yra pažymėtas paprasčiausias burokėlių koncentratas ar paprikų ekstraktas. Svarbu įsiminti keletą maisto priedų pavadinimų ir stengtis vengti produktų, kuriuose jie yra. Būtent tam ir sukūrėme svetainę.
- Kartais gamintojai ant pakuočių nurodo: „Jokių E“ arba „Be konservantų“. Ar galima jais tikėti?
- Neseniai valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad vis dėlto kai kurie gamintojai sukčiauja ir melagingai nurodo informaciją. Baudos už tokius pažeidimus svyruoja nuo 20 iki 1000 litų. Didelei įmonei tai tas pats, kas paprastam žmogui keli litai. Žinoma, yra nuomonių, kad daug didesnę žalą įmonei padaro jos nusižengimo paviešinimas, bet ar dabar kas prisimena, kokie gamintojai buvo „pagauti" bent prieš mėnesį?..
- Maisto priedų kenksmingumas nekelia abejonių... Kodėl tada nesukuriami efektyvūs įstatymai pažaboti gamintojų savivalę? Ar galima teigti, jog čia esama susitarimo tarp gamintojų ir įstatymų leidėjų?
- Valstybinės institucijos viešai deklaruoja, kad paiso verslo interesų. Pavyzdžiui, vieną maisto priedą E621 gaminančios bendrovės „Ajinomoto" oficiali 2008 m. apyvarta buvo 9,9 milijardų eurų. Ir tai tik pačių miltelių, dar prisideda kiekvieno gamintojo pelnas, kuris naudodamas šiuos miltelius parduoda produktus, kurių vieta šiaip turėtų būti šiukšlių dėžėje. Bet tai ne tik Lietuvos problema...
- Paradoksas: priedų turinti duona sugenda per kelias dienas, o močiutės iškepta - šviežia išlieka kelias savaites. Kodėl?
- Kad duoną pirktume kas kelias dienas, o sugedusią - išmestume.
- Kodėl maisto priedų dedama netgi į... konservus, pigesnį vyną ir kitur - produktus, kurie savaime yra konservantai arba konservuojami sandariuose induose?
- Tai labai atpigina produkto kaštus. Maisto priedai yra skirstomi į daugybę grupių, priklausomai nuo jų funkcijos - vieni yra konservantai, kiti - saldikliai, tirštikliai, dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai ir kt.
- Ar gali maisto priedai sukelti priklausomybę?
- Apie tai nesu girdėjusi. Tačiau tyrimų duomenimis, toks priedas, kaip mononatrio gliutomatas (E621) ilgiau pavartojus „apneša" liežuvio skonio receptorius, dėl to maistas ima atrodyti nebe toks skanus bei aromatingas. Ilgiau nevartojant organizmo funkcijos atsistato.
- Kokiu būdu nustatoma, kiek tas arba kitas priedas („E") yra saugus arba kenksmingas žmogui prieš leidžiant jį vartoti?
- Dažniausiai atliekami jau leidžiamų vartoti maisto priedų tyrimai. Jei pasirodė, kad jis yra kenksmingas - jį tiesiog pašalina iš leidžiamų vartoti sąrašo arba yra nustatomos dozės, kurios yra laikomos saugios. Tarkime, nors ir žinoma, kad priedas gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį, yra nustatoma tam tikra dozė, kuri dar nekenkia.
- Ar šiuolaikinis žmogus turi bent teorinę galimybę išvengti chemijos „prifarširuotų“ produktų?
- Gyvename chematizuotame pasaulyje ir išvengti taršos yra sunku, tačiau bent kažkiek minimizuoti - įmanoma.
- Romualdas Baliutavičius
