Valstybinė ligonių kasa dar pernai kreipėsi į visas Lietuvos gydymo įstaigas prašydama patikslinti, ar visi pacientų sąrašuose esantys asmenys yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Patikslinti pacientų sąrašus prireikė po to, kai Valstybinė ligonių kasa gavo duomenis iš Registrų centro apie emigravusius gyventojus. Tokia situacija gerokai pakoregavo gydymo įstaigų finansus.
Teritorinėms ligonių kasoms susumavus duomenis paaiškėjo, kad dalis prie gydytojų prisirašiusių žmonių nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Vadinasi, pirminę sveikatos priežiūrą teikiančioms įstaigoms turi būti mažinamas ir finansavimas, nes pinigai mokami pagal prisirašiusių pacientų skaičių.
Sumažėjusį finansavimą jau pajuto ir dauguma rajono medicinos įstaigų. Šiuo metu Ukmergėje veikia penkios pirminę asmens sveikatos priežiūrą teikiančios įstaigos: Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC), UAB „Teragyda“, UAB Laimutės šeimos gydytojo centras, UAB „Vilkmergės klinika“ ir Stanislavos Žižienės terapinis kabinetas.
Neteko 100 tūkst. litų
Daugiausia rajono gyventojų yra prisirašę prie PSPC medikų. Praėjusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, šioje gydymo įstaigoje buvo prisirašę 30 285 pacientai. Pasak centro vyr. gydytojos Janinos Galiauskienės, kad sumažėjo prisirašiusiųjų, pasijuto jau pernai, gegužės pabaigoje, kai iš sąrašų buvo išbraukti deklaravusieji išvykimą į užsienį. PSPC sąrašuose neliko maždaug 1 700 pacientų. Dėl to gydymo įstaiga per pusmetį neteko daugiau nei 100 tūkst. litų.
„Pastaruoju metu finansavimas ėmė mažėti dar ir dėl to, jog pradėta tikrinti, ar visi prisirašiusieji pacientai yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikiami patikslinti duomenys, nurodant, kiek gydymo įstaigoje sumažėjo pacientų“, – situaciją komentavo vyr. gydytoja J. Galiauskienė.
Ieškoma rezervų
Kol kas Pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl sumažinto finansavimo neprireikė atleisti darbuotojų ar mažinti atlyginimų. Kai kurie darbuotojai, pasak vyr. gydytojos, buvo atleisti tik dėl vykusių reformų.
„Nepaisant to, esama finansinė situacija verčia susispausti ir ieškoti rezervų, – prisipažino PSPC vadovė. – Nors medicina – tai ne vien ekonomika ir pinigai, tačiau juos skaičiuoti būtina“.
Kalbėdama apie įstaigos rezervus J. Galiauskienė užsiminė ir apie sumažėjusį žmonių skaičių rajone, apie kasmet labiau tuštėjančias kaimiškas vietoves ir apie nerentabilius kaimų medicinos punktus.
„Kaimas sensta, gyventojų mažėja...“
Metų pabaigoje Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praėjusių metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tuo tarpu po 2001 metų visuotinio surašymo šalyje gyveno 3 mln. 484 tūkst. žmonių. Taigi, per dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc.
Labiausiai įtakos tam turėjo emigracija – per 10 metų iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų. Situacija Ukmergės rajone dar prastesnė. Praėjusių metų kovo 1 dieną rajone gyveno 39 845 gyventojai. 2001 metais jų buvo 48 651. Vadinasi, per pastarąjį dešimtmetį rajone gyventojų sumažėjo daugiau nei 18 proc. Labiausiai išretėjo kaimai.
Ukmergės rajono kaimuose šiuo metu veikia 7 ambulatorijos ir 17 kaimo medicinos punktų. Visi šie medicinos padaliniai priklauso Pirminės sveikatos priežiūros centrui. Ambulatorijose paprastai dirba gydytojas, viena ar dvi slaugytojos, odontologas. Kaimų medicinos punktus aptarnauja slaugytojos.
„Kaimo gyventojų demografinė situacija prastėja, kaimas sensta, gyventojų mažėja. Dėl to vis sunkiau išlaikyti kaimo ambulatorijas.
Pavyzdžiui, prieš dešimt metų didžiausia Želvos ambulatorija turėjo per 2 tūkst. gyventojų, dabar liko tik 1 070. Vidiškių ambulatorija aptarnauja tik 300 pacientų. Ten gydytojas važinėja iš Taujėnų, tačiau reikia išlaikyti ir nepigiai atsieinančias ambulatorijos patalpas“, – savo pastebėjimais dalijosi J. Galiauskienė.
Nuostolius dengia centras
Pilnu etatu dirbantis medikas turi aptarnauti apie 1 500 prisirašiusių gyventojų. Tačiau mūsų rajone nėra nė vienos gyvenvietės, kurioje būtų tiek prisirašiusių pacientų. Taigi, visos ambulatorijos, kaimų medicinos punktai dirba nerentabiliai, o jų patiriami nuostoliai dengiami Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro lėšomis.
Vyr. gydytojai labiausiai nerimą kelia bendruomenių sveikatos punktai, kuriuose dirba po vieną slaugytoją: „Įstaigos administracija stengiasi mažinti išlaidas. Punktuose palikta po pusę etato, bet vis dėlto slaugytojų veikla gana ribota – jos suleidžia vaistus, suteikia pirmąją pagalbą.
Todėl reikėtų didinti etatinius krūvius, kad viena slaugytoja aptarnautų bent tris medicinos punktus. Dabar Tolučių kaimo medicinos punktas aptarnauja 240 gyventojų, Sližių – 350, Atkočių – 385“. Pastarųjų dviejų medicinos punktų patalpos neremontuotos, todėl, J. Galiauskienės nuomone, juos būtų galima iš viso uždaryti, bet to neva neleidžia įstaigos steigėjas – rajono savivaldybė. Pagrindinis steigėjo argumentas – gali pablogėti paslaugų prieinamumas.
Neteko maždaug 500 pacientų
Antroje vietoje pagal prisirašiusių gyventojų skaičių yra UAB „Teragyda“. Šios gydymo įstaigos pacientų sąrašuose, pasak direktorės Jūratės Jackienės, šiuo metu yra apie 8 tūkst. asmenų. Tarp jų – ne tik Ukmergės miesto, bet ir rajono kaimų bei Širvintų, Anykščių gyventojai.
Kaip teigė direktorė, sutikrinus, kurie iš pacientų yra emigravę į užsienius, įstaiga neteko maždaug 500 prisirašiusiųjų. Suprantama, sumažėjo ir įstaigos finansavimas. „Iš pradžių tai buvo skausminga, bet su tuo susitaikėme. Neteko mažinti nei atlyginimų, nei etatų. Aišku, stengiamės taupyti, bet tik ne pacientų sveikatos sąskaita“, – kalbėjo J. Jackienė.
Anot UAB „Teragyda“ direktorės, pasitaiko, kai žmonės tiesiog pamiršta arba neturi galimybių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl gydymo įstaigos darbuotojai stengiasi pacientams tai priminti, įspėti.
Klinikoje pacientų daugėja
Vilniaus apskrities teritorinės ligonių kasos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje UAB „Vilkmergės klinika“ turėjo 2 511 prisirašiusių gyventojų. Tai vienintelė gydymo įstaiga, kurioje pacientų skaičius ne mažėja, bet po truputį didėja. Tačiau, kaip tvirtino klinikos direktorė Aušra Jakubonienė, dėl išvykusiųjų į užsienio šalis asmenų įstaiga taip pat neteko apie 70 pacientų. Suprantama, atitinkamai sumažėjo ir finansai.
Pasak direktorės, būna, jog žmogus prisiregistruoja pas klinikos medikus, kurie jam suteikia medicinos paslaugas, o vėliau, kai duomenys apie naująjį pacientą persiunčiami teritorinei ligonių kasai, paaiškėja, kad asmuo nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. „Kiekvieną mėnesį atsiranda po vieną kitą tokį nedraustą gyventoją“, – pripažino A. Jakubonienė.
Direktorė pridūrė, jog „Vilk-mergės klinikoje“ vertinamas kiekvienas pacientas, stengiamasi jam suteikti kuo daugiau kokybiškesnių paslaugų.
Direktorė neneigė, jog prisirašiusiųjų padaugėjo į kliniką persikėlus „Medea“ diagnostikos centrui, kuriame dirba ir ligonius konsultuoja vieni iš geriausių savo srities specialistų Lietuvoje. „Paslaugų prasme šiuo metu rajone esame lyderiai“, – džiaugėsi A. Jakubonienė.
Stengiasi paslaugas teikti tik apsidraudusiems
Pradėjus tikrinti, ar pacientų sąrašuose esantys asmenys yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, bene mažiausiai finansiškai nukentėjo nedideli gydymo centrai, teikiantys pirminės asmens sveikatos priežiūrą. Tai patvirtino ir UAB „Laimutės šeimos gydytojo centras“ įkūrėja gydytoja Laimutė Vaišvilienė. Pasak medikės, Vilniaus teritorinė ligonių kasa seniai iš pacientų sąrašų išbraukė į užsienio šalis emigravusius asmenis.
„Kai žmogus kreipiasi į mūsų centrą, stengiamės išsiaiškinti, ar jis moka privalomojo socialinio draudimo įmokas. Tačiau pasitaiko, jog dėl užimtumo ar kitų priežasčių to nepatikrinus, vienam kitam gyventojui suteikiame paslaugas, kurios jam nepriklauso, ir už tai iš ligonių kasų negauname apmokėjimo“, – kalbėjo L. Vaišvilienė.
Tam, kad gydymo įstaigos pačios galėtų kontroliuoti, ar pacientas yra apsidraudęs privalomuoju socialiniu draudimu, nuo vasario mėnesio Valstybinė ligonių kasa ruošiasi įdiegti naują elektroninę sistemą, kurioje bus sujungti Registrų centro, SODROS bei teritorinių ligonių kasų duomenys. Todėl bet kurios įstaigos registratūroje bus galima nesunkiai nustatyti, ar pacientui priklauso nemokamos paslaugos. Kaip pasakojo gydytoja L. Vaišvilienė, anksčiau, jei žmogus ir neturėdavo privalomojo socialinio draudimo, galėdavo sumokėti nustatytą sumą ir automatiškai gauti medikų paslaugas. Nuo šių metų net jei asmuo ir susimoka, jį konsultuoti bei išrašyti kompensuojamuosius vaistus medikas gali tik po trijų mėnesių.
Anot UAB „Laimutės šeimos gydytojo centras“ vadovės, kai kas klaidingai mano, kad prisirašius privačioje gydymo įstaigoje už daug ką tenka mokėti patiems pacientams. „Mes atliekame visas šeimos gydytojui priskiriamas funkcijas. Kadangi esame sudarę sutartį su teritorine ligonių kasa, ji, atsižvelgdama į prisirašiusių gyventojų skaičių, už tai skiria finansavimą. Tai pagrindinės mūsų lėšos, iš kurių ir gyvename. Taip pat ligonių kasa mums apmoka už profilaktinių programų vykdymą bei skatinamąsias paslaugas – lašinių statymą, neįgaliųjų, vaikų lankymą namuose ir panašiai“, – aiškino L. Vaišvilienė.
Nijolė Stundžienė
