REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų. Grėsmės akivaizdoje tokio lyderio pavydėtų bet kuri valstybė. Ar Lietuvoje turėtume tokį lyderį, kuris būtų panašus į V. Zelenskį, kuriuo tikėtų tauta?

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų. Grėsmės akivaizdoje tokio lyderio pavydėtų bet kuri valstybė. Ar Lietuvoje turėtume tokį lyderį, kuris būtų panašus į V. Zelenskį, kuriuo tikėtų tauta?

REKLAMA

Politinės retorikos specialistė, dr. Giedrė Vaičekauskienė svarsto, kad didžiulio populiarumo V. Zelenskis sulaukė dėl to, jog yra auditorijai atsidavęs nenuilstantis karo pasakotojas. Jo retorika išaukština moralę. Karo akivaizdoje viso pasaulio žmonėms yra į ką atsiremti. V. Zelenskis tapo tautos viltimi.

REKLAMA
REKLAMA

„Retorika yra įtikinimo menas, sugebėjimas konkrečioje situacijoje rasti žodžius, apeliuojančius į konkrečios auditorijos protą, jausmus ir širdį. V. Zelenskis turi  talentą kalbėti metaforomis, retoriniais tropais. Jo, greičiausiai ir komunikacijos komandos, gerai apgalvoti žodžiai, vaizdingi posakiai sminga žmonėms tiesiai į širdį, paliečia protą, leidžia permąstyti teisingumo sampratą. Kaip ta garsioji frazė – „Mums reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo“, – tv3.lt komentuoja G. Vaičekauskienė.

REKLAMA

Be to, specialistė pastebi, kad V. Zelenskis savo kalbas įkūnija realiais veiksmais. Ukrainos prezidentas nuolat, nenuilstamai kalbasi su įvairių pasaulio šalių lyderiais, apeliuoja į jų sąžinę.

„Daugelis Vakarų lyderių auditorijai daugiau dėsto deklaratyvias  tezes, kurios vėliau neparemiamos konkrečiais politikų veiksmais. Tokia retorika yra tuščia retorika. Dėl to visuomenė nusivilia ir skeptiškai vertina politikus. Galima sakyti, kad V. Zelenskis sugrąžino žmonių tikėjimą politika, jog politinis lyderis iš tiesų yra tas, kuris brėžia gaires visuomenėje, kviečia veikti kartu dėl bendros tiesos, gėrio ir teisingumo“, – teigia G. Vaičekauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Antrindamas ekspertei, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis priduria, kad karo metu V. Zelenskis pademonstravo tai, ko niekas nesitikėjo.

„Mano galva, netikėtai kitokio elgesio įspūdis performavo ir jo paties įvaizdį. Akivaizdžiai matome, kad jis demonstruoja labai aiškų žinojimą, ko nori, valią, valingus veiksmus, kas yra be galo aktualu tokioje aštrioje politinėje situacijoje. Be to, savotišką pasiaukojimą ir buvimą kartu su visais, kas išryškina lyderio artumą eiliniams kovotojams ir žmonėms“, – naujienų portalui tv3.lt kalba L. Bielinis.

Ar Lietuva turi savąjį Zelenskį?

Šiam klausimui ekspertai vieningo atsakymo neturi. L. Bielinio teigimu, kol Lietuvoje nėra kritinės situacijos, į politikus rinkėjai žiūri kritiškai. Iš esmės, dabar jie yra matomi taip pat, kaip prieš karą buvo matomas V. Zelenskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nelinkėčiau mums turėti tokios dramos kaip Ukraina. Ne vieną kartą esu sakęs, kad karas vyksta ir čia, tiesiog frontas Ukrainoje. Todėl turime susitelkti, tai vyksta. Šiandien visuomenė ieško lyderio arba lyderių, aplink kuriuos galėtų susitelkti. Lyderiai formaliai yra aiškūs visiems – prezidentas, Seimas, Seimo valdantieji. Į juos visuomenė žvelgia su viltimi, kad jie ir taps tais lyderiais. Jie ir stengiasi būti jais“, – sako L. Bielinis.

Antrindami L. Bieliniui, kiti naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai patvirtina, kad dabartinėje Vyriausybėje yra politikų, kurie galėtų šalį vesti į priekį ypatingos krizės sąlygomis. Jų teigimu, tai galėtų būti: premjerė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

REKLAMA

„Buvo labai stiprus kreipimasis viešai, kai Šimonytė aiškiai pasakė, jog karas Ukrainoje nereiškia mūsų karo prieš Lietuvoje gyvenančius rusus, kad mes turėtume būti labiau sąmoningi bei susilaikyti nuo provokacijų. Ji to paprašė labai žmogiškai. I. Šimonytės kalbėjimo stilius kuria dialogą, yra natūralus, ne dirbtinis. Premjerė globėjišku tonu aiškina ir informuoja, kaip reikėtų elgtis mums visiems“, – apie premjerę I. Šimonytę kalba politinės retorikos specialistė G. Važekauskienė.

Šiame kontekste ekspertai taip pat atsigręžia į kadenciją baigusią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji – pirmoji lyderių Lietuvoje, viešai pasmerkusi Vladimiro Putino veiksmus, teigianti, kad su režimu reikia kovoti griežčiausiomis priemonėmis.

REKLAMA

„Ji buvo ta, kuri pirmoji taip emocingai išnaudojo savo socialinį kapitalą ir negailėjo kritikos. Vieni vertina tai labai džiaugsmingai. Dabar jos nematyti – ji pasisakė keliskart Vakarų erdvėje ir tarsi išėjo. Negaliu paaiškinti, kodėl taip padaryta, bet turbūt pajuto, kad yra tam tikra atsakomybė, kuri lydi žodžius ir ji nusprendė nebesikišti į šį procesą“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

G. Vaičekauskienė pastebi, kad D. Grybauskaitė viešojoje erdvėje dažnai išsiskiria kaip politikė, turinti autentišką ir griežtesnę, negu daugumos, nuomonę.

„Žinome, kad ji visada pasakys tiesiai į kaktą, nevilkdama problemos į penkis debesis – griežčiau ir tiesmukiškiau. Manau, kad tam tikru laikotarpiu tiesmukiška ir griežta retorika yra reikalinga, bet ne visuomet. Visuomenėje, kurioje šiandien daug nerimo ir elementarios baimės, manyčiau, reikia labiau apgalvoti žodžius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ypač – retorinį toną, kuriuo jie ištariami. Tarkime, V. Zelenskis, jis ne tik pasako griežtai į kaktą galingiausių valstybių lyderiams, bet tuo pačiu jo tonas išlieka malonus. Tai yra išskirtinis sugebėjimas. Nepamirškime, juk retorika yra derybos, derinimasis prie kito, dialogo siekimas“, – teigia G. Vaičekauskienė.

VDU docentas, politologas Bernaras Ivanovas abejoja, ar Lietuva išvis gali turėtų lyderį, kuris prilygtų V. Zelenskiui. Kaip konsensuso pagrindą jis teigia matantis visuomenę.

„Mes tikrai neturime to vedlio, lyderiaujančio politiko. Kalbant apie energetiką ir apie griežtesnius pasisakymus, tai žinoma, bus ponia Dalia Grybauskaitė“, – priduria jis.  

REKLAMA

Pasiteiravus, kaip politologas vertina prezidento Gitano Nausėdos poziciją ir pasisakymus karo kontekste, jis teigia pasigendantis tvirtumo.

„Mūsų prezidentas nepasižymi tomis lyderiaujančiomis savybėmis, kurias mes matyti norėtume – to jis stokoja. <...> Mes jį matėme skirtingą kelis kartus: rinkiminėje kampanijoje – vienas, po jos – kitas. Vis tik nematau čia stiprios asmenybės – ne tik iki Zelenskio, bet ir iki [Andžejaus] Dudos, kuris tikrai nėra Čerčiliška asmenybė. Jam dar toli iki jų“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė šalies pajėgoms įsiveržti į provakarietišką Ukrainą. Šaltakraujiškos šalies agresorės pajėgos naikina ištisus miestus, nepasigaili nieko, net žmonių civilių gyvybių.

Pamatykite: Ką ekspertai kalbėjo, kai 2019-iais buvęs komikas tapo šalies vadovu?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų