Tokis Wrightas yra Berklio muzikos koledžo Profesionaliosios muzikos katedros vadovas Bostone (JAV), MC, prodiuseris, rašytojas, radijo laidų vedėjas, meno diplomatas ir bendruomenės kūrėjas. Kaip atlikėjas jis yra išleidęs albumus „Soul Tools Entertainment“ ir „Rhymesayers“ leidybinėse kompanijose, pasirodęs „Coachella“ ir „Rock the Bells“ festivaliuose bei bendradarbiavęs su Talib Kweli, BJ The Chicago Kid ir kitais.
Siųstame pranešime spaudai, su Tokiu Wrightu kalbėjosi apie kūrybinį kelią, hiphopo kultūrą, socialinius pokyčius, mentorystę ir tai, ko jis tikisi atvykdamas į festivalį „Urban Essentials“ Vilniuje.
Įspūdinga karjera
– Jūsų karjera įspūdinga – MC, edukatorius, „Emmy“ laimėtojas. Kokie momentai labiausiai suformavo jūsų kūrybinį kelią?
– Didžiausią įtaką turėjo ne apdovanojimai, o mažos nesėkmės. Iki šiol pamenu, kaip septintoje klasėje išsigandau ir neišėjau į sceną talentų konkurse. Tą nusivylimą nešiojausi visus metus – jis paskatino mane repetuoti, mokytis ir niekada daugiau neleisti, kad baimė mane sustabdytų.
Kaip menininkai, mes dažnai žvelgiame į kūrybą per padidinamąjį stiklą. Matome visas detales – bemieges naktis, kai nepavyksta pabaigti dainos, arba šokėją, kuris negali tiksliai atlikti judesio. Bet tada įvyksta lūžis, kai pagaliau pavyksta. Žvelgdamas atgal suprantu, kad tokie momentai yra svarbūs tiek pat, kiek apdovanojimai.
Žinoma, pripažinimas yra svarbus, ir aš juos labai vertinu. Tačiau noriu, kad mano vaidmuo meno pasaulyje būtų jungiantis, noriu būti jungiančiu žmogumi. Pavyzdžiui, sukurti prieigą prie erdvių, kurios yra nepasiekiamos, padėti žmonėms išreikšti savo idėjas, net kai juos lydi baimė. Man menas yra holistinis – tai ryšys, augimas ir laisvė.
– Laimėjote du „Emmy“ apdovanojimai, tai – didelis pasiekimas. Kaip ši įvertinimas paveikė jūsų kūrybinį kelią?
– Yra daugybė sėkmės kelių. Gauti apdovanojimai parodo, kad kažkas pamatė tavo potencialą ar talentą, ir už tai esu dėkingas. Tačiau jie gali tapti ir našta – gavęs vieną, pradedi jausti spaudimą siekti kito.
Vis dėlto, apdovanojimai man atvėrė duris į naujas pažintis su kino, televizijos pasauliu. Pripažinimas palengvino kai kuriuos pokalbius. Bet aš visada viduje kovojau su šlovės ir įžymybės idėja, man daug svarbesni yra tikri ryšiai.
Hiphopo kultūroje egzistuoja daugybė pasaulių – grafitis, šokis, MC kovos – ir kiekvienas jų turi savo supratimą, kas vertinga. Kartais laimėti šokio dvikovą reiškia daugiau nei gauti „Emmy“. Viskas yra reliatyvu. Svarbiausia – jausti džiaugsmą tame, ką darai.
Praėjusį savaitgalį gavau „World Alive!“ apdovanojimą už teisingumo skatinimą ir bendruomenės kūrimą. Tokie įvertinimai svarbūs ne tik man, bet ir kitiems. Nes jie leidžia man mentoriauti kylantiems menininkas iš įgytos patirties pozicijos, kalbėtis ir įkvėpti juos.
– Hiphopas visada buvo pasaulinė kalba. Kaip jis jungia bendruomenes nuo Mineapolio iki Vilniaus?
– Visi globalūs ryšiai gimsta iš muzikos, šokio, gebėjimo mažiau teisti ir labiau klausytis kito žmogaus. Taip prasideda dialogas. Ritme yra kažkas užkrečiamo, kas verčia žmones judėti kartu, o ne vieni prieš kitus.
Hiphopo kultūra savyje talpiną milžinišką turinį – tai istorijos, ritmai, sluoksniuoti semplai, praeities aidai. Kai pasidomi, „Apie ką kalba žmonės? Kas jiems rūpi? Kas jiems yra laisvė?“, tada pradedi suprasti, kad hiphopas yra mūsų kolektyvinės patirties veidrodis.
Tai globali kalba su ritmu. Nereikia suprasti kiekvieno žodžio ar slengo, kad pajustum muzikos ar šokio energiją. Hiphopas moko pažinti žmonių grupes, kurias dažnai praeiname gatvėje. Tai balsas tiems, kurie jo neturi. Jis kalba už pamirštus, už tuos, kurie patiria ekonominius ar socialinius sunkumus sakydamas: „Mes nesame patenkinti tuo, ką turime, mes norime daugiau.“
Hiphopas ne visada skamba švelniai – jis gali būti tiesmukas, nepatogus, grubus, nes ir patirtis dažnai tokia. Bet būtent tai yra tiesa. Jis padeda kalbėtis su žmonėmis visame pasaulyje, jungti bendruomenes, pasitelkti jį kaip balsą ir skatinti ekonomiką.
– Kaip šiandien matote hiphopą kaip socialinių pokyčių įrankį?
– Hiphopas visada buvo politiškas, nes jis atspindi realų gyvenimą – santykius su valdžia, ekonomiką, nelygybę. Tai, kad repuojame, nereiškia, jog nesiklausome ar nesidomime pasauliu aplink mus.
Mes išreiškiame tas pačias frustracijas, kurias jaučia visi, per ritmą ir rimą. Kalbame kitų vardu, stipriname jų balsus. Tačiau tikri pokyčiai prasideda nuo aktyvaus klausymosi. Tai ne tik konfrontacija, bet ir buvimas kartu – ateiti į renginį, stebėti, klausytis, dalyvauti atvira širdimi.
– Festivalyje „Urban Essentials“ būsite MC šokio kovose, dalyvausite simpoziume, pasirodysite su Augustina . Kaip kuriate ryšį su auditorija – ar tai būtų koncertas, šokių aikštelė ar auditorija?
– Neapsiriboju tik muzikanto, edukatoriaus ar ambasadoriaus vaidmeniu – save laikau pasaulio piliečiu. O tai reiškia gebėjimą bendrauti skirtingomis kalbomis su skirtingomis auditorijomis, tiek tiesiogine, tiek metaforine prasme.
Jei esu koncerte – gali būti, kad tiesiog šoku į minią. Jei akademinėje aplinkoje – kalbu formaliau. Svarbiausia būti lanksčiam ir bandyti suprasti kitus, o kai tai pavyksta – nustiesia tiltai.
Būtent todėl išsiskiria Augustina Vaiginytė, su kuria pasirodysiu Vilniuje. Ji nebijo atstovauti sau ir savo bendruomenei. Ji vadovaujasi meistriškumu ir nuoširdžiu noru stiprinti ryšius bei kurti platformas kitiems.
– Ką patartumėte pradedantiems MC ar atlikėjams Lietuvoje, dar ieškantiems savo balso?
– Didžiausias kiekvieno kūrėjo privalumas – būti kitokiu. Nebandykite skambėti kaip kiti. Skirkite laiko atrasti, kas jums patiems tikra, kas rezonuoja su jūsų istorija, ir tai atiduokite pasauliui.
Apsupkite save žmonėmis, kurie gali pateikti nuoširdų, konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Ir nenutolkite nuo savo kūrybos esmės – nuo jausmo, tėkmės, tiesos. Užuot kartoję kitų istorijas, paklauskite savęs: „Kas yra mano laimės versija?“ Kurkite iš to branduolio – tada jūsų kūryba bus tikra.
– Ko labiausiai laukiate Lietuvoje, festivalyje?
– Labiausiai laukiu susitikimų su žmonėmis. Nesvarbu, ar jie giliai įsitraukę į hiphopo kultūrą, ar dar tik domisi. Noriu plėsti savo gerų žmonių ratą pasaulyje, o kūryba mus visus jungia – ar esi šokėjas, ar klausytojas. Ir, žinoma, laukiu pažinties su vietiniu maistu, kultūra ir viskuo, ką gali pasiūlyti Vilnius. Esu smalsus.
Šokio, muzikos ir kūrybos energija
Lapkričio 12–16 d. Vilniuje vyks tarptautinis hiphopo kultūros ir šokio festivalis „Urban Essentials“. Programoje – įspūdingos šokio kovos, kūrybinės diskusijos ir seminarai su garsiais šokėjais bei choreografais, tarptautiniai šokio spektakliai, DJ pasirodymai ir išskirtinis dviejų „Emmy“ apdovanojimų laimėtojo Toki Wright ir Augustinos pasirodymas. Renginiai vyks įvairiose Vilniaus erdvėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
