REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras Arūnas Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo. Savo ruožtu kiti tvirtina, kad sektoriaus pajėgumai kur kas didesni, o skaičiai atrodo laužti iš piršto.

Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras Arūnas Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo. Savo ruožtu kiti tvirtina, kad sektoriaus pajėgumai kur kas didesni, o skaičiai atrodo laužti iš piršto.

REKLAMA

Dar praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pranešė, kad 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių, nukreiptų prieš nesiskiepijančius ir nepersirgusius asmenis. 

„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo  kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas“, – aiškino jis.

Ministras sutiko, kad gruodžio-sausio mėnesiais lovų užimta buvo kur kas daugiau, bet būtent 300 yra ta riba, rodanti, kad yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo. Būtent dėl to ir ruošiami nauji ribojimai, nukreipti į nesiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.

REKLAMA
REKLAMA

Stacionaro galimybės daug didesnės?

Paklaustas, ką manantis apie šią nusibrėžtą ribą ir ar tai teisinga sieti su griežtesniais ribojimais, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad jam šis rodiklis rodosi nelabai kuo pagrįstas.

REKLAMA

„Asmeniškai žinau, iš kur jis ištrauktas ir kokiais skaičiais pagrįstas, nes mūsų galimybės yra žymiai didesnės“, – sakė A. Matulas.

„Buvome jau apsibrėžę tam tikrus rodiklius – 200 atvejų, tenkančių 100 tūkst., kada atlaisvinsime karantiną ir panašiai, bet gyvenimas parodė, kad žymiai anksčiau pradėjome laisvinti negu pasiekus tą ribą“, – sakė jis.

Parlamentaras teigė, kad mūsų stacionaro galimybės yra žymiai didesnės.

„Vien kovidinių lovų yra gerokai virš 1000, tai tas rodiklis 300 ir kada pradedam kažką griežtinti, tai aš nelabai asmeniškai žinau, iš kur jis ištrauktas ir kokiais skaičiais pagrįstas, nes mūsų galimybės yra žymiai didesnės. 

REKLAMA
REKLAMA

Turėjome atvejų, kad turėjome ir 1,5 tūkst. vien kovidinių ligonių ir protingai organizuojant veiklą klasteriniu būdu, sunkesnius ligonius nukreipiant į universitetines ligonines, lengvesnius – į kitas ligoninės, [galima tvarkytis]. Tai galimybės yra žymiai didesnės. Aišku, nereikia laukti tų lovų užpildymo, žmones raginti skiepytis“, – kalbėjo A. Matulas.

Jis pažymėjo, kad skatinti skiepytis turėtų vien pateikia šviežiausi duomenys.

„Ir Lietuvos, ir Amerikos rodikliai, kad apie 90 hospitalizuojamų ir 97 proc. mirštančių yra nesiskiepiję. Tai turėtų žmonėms atverti akis, protą. Ir nežiūrint to, kad yra tam tikrų pašalinių vakcinos poveikių, turėtų eiti žmonės ir skiepytis, neverta rizikuoti savo gyvenimu. Pažįstu savo artimoje aplinkoje ne vieną persirgusįjį, kuris gyvena su tokiomis baisiomis plaučių komplikacijomis, kad sunku apsakyti“, – pridūrė A. Matulas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bijoma eksponentinio ligonių skaičiaus augimo

Antrindamas Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui eksministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad sveikatos sistema pajėgi pakelti daugiau.

„Dėl 300 lovų sistema tikrai nelūš, ji pajėgi pakelti ženkliai didesnį skaičių. Nenorėčiau suklaidinti ir labai tikslų skaičių pasakyti, bet, jei gerai prisimenu, būdavo bent 500 lovų, kurios tikrai be problemų infekciniams ligoniams gali būti skirtos. 

Aišku, tie 300, matyt, yra su tam tikra projekcija į ateitį, nes vis yra stebima, per kiek laiko pildosi lovos. Ir jei jos labai greitai pradeda pildytis, tai reiškia, tuoj bus 600, paskui gal 1200 ir panašiai. Bet patys 300 savaime nėra tokia riba, kuri sistemai reiškia labai didelį krūvį, nebent šis rodiklis yra kontekste kažko vertinamas ir daroma prielaida, kad gali labai greitai užsipildyti“, – kalbėjo Seimo narys.  

REKLAMA

Anot jo, jei ties šia riba ligonių augimas ir sustotų, tai nebūtų kažkoks didelis iššūkis. 

Saugiausia riba nestabdyti kitų paslaugų

Kaip portalą tv3.lt informavo SAM, Vyriausybės nutarimas dėl konkrečių kriterijų dar nėra priimtas, o tai tik daugiau orientacinis skaičius situacijos vertinimui.

Anot SAM patarėjo Mariaus Čiurlionio, 300 užimtų lovų yra ta riba, kai galima pagelbėti pacientams nestabdant planinių paslaugų. 

„300 užimtų lovų yra ta riba, kai galima pagelbėti pacientams nestabdant planinių paslaugų“, – sakė SAM atstovas.

„Kai buvo paslaugų perorientavimas praėjusį pavasarį ar rudenį, tai 300 lovų yra ta saugi riba, kai galime pilna apimtimi teikti planines paslaugas“, – sakė jis.

REKLAMA

Kaip nurodė SAM atstovas, šiuo metu jau užimta 260 lovų COVID-19 sergančių pacientų, 38 pacientai yra reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose. 

„Ir, kaip matome iš kitų duomenų, maždaug 343 lovos jau rezervuotos koronavirusine infekcija sergantiems pacientams. Kitaip tariant, jei pacientų, kuriems reikalinga hospitalizacija, skaičius augtų, papildomame rezerve yra beveik 160 lovų“, – aiškino M. Čiurlionis.

Skiepyti neužkrauna sistemos

Jis sutiko, kad apribojus ir perskirsčius paslaugas hospitalizuota buvo net ir 2,5 tūkst. pacientų.

„Visgi turime įsivertinti, kad ne pati fizinė lova yra svarbiausias dalykas, bet asmenys, kurie gali dirbti prie tos lovos, t. y. sveikatos priežiūros personalas. Tad šiandien, įvertinę dabartinę situaciją ir praėjusių bangų sukeltus nuostolius sveikatos priežiūros įstaigoms, matome būtent tą saugią ribą“, – sakė SAM patarėjas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, sveikatos sistema krūvį gali pakelti daug tvirčiau, nes daugiau medikų yra imunizuoti:  

„Ypač pirmosios pandemijos metu nebuvo aišku, kaip reaguoti, kaip gydyti pacientus. Tai dabartinė patirtis, įgyta per praktiškai 1,5 metų, tikrai suformavo ir tam tikrus gydymo, terapijos algoritmus, leidžia atitinkamai reaguoti ir padėti sergančiam žmogui. Bet pats geriausias variantas ir galimybė išvengti hospitalizacijų yra imunizacija. Nes ką matome iš dabartinės situacijos, kad asmenys, kurie vakcinavosi, arba neserga, arba serga labai lengva forma.“

Nėra nekintantis indikatorius

M. Čiurlionis neslėpė, kad galbūt lovų skaičių būtų galima padidinti atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, kitas planines paslaugas. Visgi kol kas laikomasi atsargesnio scenarijaus.

REKLAMA

„Be abejo, mes turime tą buferinę zoną, kur tikrai galėtume didinti lovų skaičių, bet šiandien matome, kad būtent 300 lovų yra tas indikatorius, leidžiantis priimti tam tikrus kitus sprendimus“, – akcentavo jis.

Taip pat pašnekovas neatmetė galimybės, kad šis rodiklis gali koreguotis.

„Šiuo metu dominuoja delta atmaina, ji kiek kitokia atmaina, negu susidūrėme kitų bangų atveju ir epidemiologinė dinamika gali būti kitokia. Bet akivaizdu, kad vakcinacija yra vienintelis išsigelbėjimas“, – sakė jis.

Daugelyje ligoninių sąlygos nepakankamos 

Paklausta, ką mananti apie sveikatos sistemos pajėgumus, kad galbūt jie didesni, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslėpė emocijų.

REKLAMA

„Tie, kurie kalba apie begalinius sistemos pajėgumus, tai gal reikėtų vieną kartą imti ir susiskaičiuoti, kiek gi yra gydytojų, kiek etatų, kokie yra krūviai ir kokiomis sąlygomis medikai dirba. Politikai gyvena šiltnamio sąlygomis, o medikas šiandien dirba lyg karo lauke. 

Daugelyje ligoninių yra nepakankamos sąlygos ir, kaip sakiau, dideli virškrūviai, trūksta priemonių, ir saugumo galbūt kažkokio nėra, pervargimas, mobingas ir t.t. Taigi nėra specialistų, ypač slaugytojų, reikia susivokti, kad mūsų sveikatos sistema labai ribota ir reikia labai rimtų reformų, po ne papudruoti nosytę, kas dabar daugiau vyksta“, – dėstė ji.

Kartu jis pridūrė, kad, kalbant apie pandemijos suvaldymą, yra prevencija – skiepai, kas yra pigiausia priemonė.

„Bet politinės valios čia nėra. Jau dabar ruošiamasi naujiems rinkimams. O galime prisiminti, kad dėl praėjusių rinkimų buvo pražiūrėta visa kovido pradžia, tai ar dabar ir bus tas pats? Jei praėjusiais metais būtų sureaguota, kaip reikia, tai neturėtume tų pasekmių, ką turime šiandien“, – savo nuomonę dėstė gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų