Telšių ūkininkas Algirdas Kazlauskas pasakoja, kaip prieš dvi dienas traktoriumi išvažiavęs srutomis patręšti lauko įstrigo taip, kad išvažiuoti negali iki šiol. Traktoriaus ratai į žemę susmegę kone iki pusės. Ūkininkas gelbėtis bando su ekskavatoriumi, tačiau ir tas mažai tepadeda.
Nuo lapkričio 15 d. šalyje nebeleidžiama sukauptu mėšlu ir srutomis patręšti pievas ir ganyklas. Tad dabar gamtos apsaugos inspekcija galėtų ūkininką nubausti už neleistiną veiklą. Draudimo datas valdininkai parinko atsižvelgę į mokslininkų pateiktus duomenis, įvertinus ilgamečius hidrometeorologinius Lietuvos duomenis, tačiau šiemet ruduo, ypač vakarų Lietuvoje, yra neįprastai šlapias.
„Jeigu Dievas nemyli, tai ministerija turėtų mylėti, aš manau taip. Nes šiai dienai oro sąlygos neleido susitvarkyti su mėšlais, su srutom. Mes tai turėjom pasidaryti iki 15 d., bent Žemaitijoje turėjom baisulinį lietų tris savaites“, – pasakoja ūkininkas Rimantas Šerlinskas.
Mėšlą grasina pilti prie Žemės ūkio ministerijos
Ministerijoms uždraudus srutas pilti į laukus su savo mėšlovežiais Žemaitijos ūkininkai suka ratus šalia Telšių ir ieško,kur padėti šimtus tonų srutų. Ūkininkai nėra nusiteikę laukti kol Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos kartu su savivaldybėmis paskelbs ekstremalią padėtį ir ieškos kaip pagelbėti žemdirbiams.
„Kol jie susirinks, kol pradės spręsti, ateis ir Kalėdos. Šiandien susirinkom šalia Telšių vandens valymo įrenginių ir mėginsime atiduoti tas srutas. Mes piktybiškai nepilsim, susimokėsim tiek, kiek priklauso“, – sako Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.
Tačiau ir čia gerų žinių nesulaukia.
„Mes jau prašėm, sakom, mes pinigų turim, užmokėsim, bet sako ir už didelius pinigus nepriims“, – teigia R. Šerlinskas.
„Mes negalime priimti būtent srutų, nes mūsų valymo įrenginiai iškart išeitų iš rikiuotės, būtent dėl didelio BDS'o. Mūsų projektinis BDS yra 650, o dabar būtų tūkstantinės. Būtumėme ir mes tada teršėjai“, – teigia „Telšių vandenų“ direktoriaus pavaduotojas Ovidijus Bukantas.
Ūkininkai sako, jau ruošiasi kelionei į Vilnių ir visas susikaupusias ir į jų rezervuarus nebetelpančias srutas išpils po ministrų langais, nes, ar išpylus laukuose, ar sostinėje, vis tiek gresia baudos.
„Tada važiuosim į Žemės ūkio ministeriją, nes neturim, kur padėti“, – sako Z. Dargienė.
Trąšų naudojimo termino nepratęs
Telšių meras nesupranta, kodėl ministerijos nepadeda ūkininkams, sako, kad pinigų jie neprašo, tik pratęsti leidimą tręšti mėšlu savaitei ar dviem.
„Aš nesuprantu, kur problema ministerijoje yra. Gal nusileisti ant žemės reikia šitoje vietoje, ateiti pažiūrėti kokios gamtos sąlygos yra, nėra užšalę. Pilam, pasieksim tą patį rezultatą, bet tik pratęskim laiką, dabar čia galvos susirinkusios, planuoja“, – teigia Telšių r. meras Tomas Katkus.
Vilniuje ministrai kol dar nesulaukė po langais srutovėžių – nesutaria tarpusavyje. Žemės ūkio ministras sako, kad ministerijų viceministrai sutarė, kad kai kuriems ūkininkams bus leista išpilti srutas laukuose, atsižvelgiant į buvusias oro sąlygas, o aplinkos apsaugos ministrui nusispjaut, kad Žemaitijoje daug lijo – jis nukerta – kad jokių išimčių būti negali.
„Mes esame sutarę su aplinkos apsaugos ministerija, kad leidimai bus vertinami individualiai, leidimą išpilti skystą mėšlą po numatyto termino“, – sako ministras Kęstutis Navickas.
„Lapkričio 15 dieną visada įsigalioja draudimas ir jis yra toks pat kaip Latvijoje, Estijoje ar Danijoje, visur kitur“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.
Ūkininkai valdininkams siūlo neužfiksuoti konkrečios datos kada reikia baigti pilti mėšlą laukuose, o pažiūrėti pro langą ir nustatyti terminus pagal hidrometeorologines sąlygas. Už netinkamą mėšlo tvarkymą gresia baudos nuo kelių šimtų iki šiek tiek virš tūkstančio eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
