REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pagal šiandien nustatytą Lietuvos banko kursą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) doleris atpigo dar 0,6 proc. ir nukrito iki 2,38 lito už vieną dolerį. Tai pats žemiausias jo kursas šiemet. Naujienų agentūros praneša, kad bendros Europos valiutos euro atžvilgiu doleris taip pat atpigo iki žemiausios ribos šiais metais.

REKLAMA
REKLAMA

Vardijant JAV dolerio nusilpimo priežastis, vargu ar galima pasakyti ką naujo. Svarbiausia iš jų išlieka beatodairiška naujų dolerių emisija.

REKLAMA

Situacija iš tiesų paradoksali – pats didžiausias pasaulio skolininkas ir vienas iš pagrindinių krizės kaltininkų toliau žvaliai spausdina pasaulinę valiutą kovai su pasauline krize ir JAV ekonomikos stabilizavimo paketams finansuoti. Negana to, per praėjusį savaitgalį Londone vykusį G20 šalių susitikimą finansų ministrai palaikė idėją ir toliau finansiškai stimuliuoti pasaulio ekonomiką tol, kol atsiras pirmieji jos stabilaus augimo požymiai. Kartu JAV federaliniam rezervų bankui jie uždegė žalią šviesą gaminti naujus dolerius ir spausdinimo mašinos ėmė suktis dar greičiau.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau tokios dolerių upės patinka toli gražu ne visiems. Ypač nepatinka Kinijai ir Rusijai, turinčioms didžiausias JAV dolerių atsargas. Ugnį pakurstė ir šiomis dienomis paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaita, kurioje raginama formuoti naują pasaulinį rezervą panaudojant kelias valiutas.

“JT ataskaita buvo katalizatorius, paskatinęs dolerio pigimą. Eurui tai buvo į naudą”, - komentuoja “Commonwealth Bank in Australia” analitikas Džozefas Kapersas (Joseph Capurso).

Tokios kalbos paskatino investuotojus manyti, kad centriniai bankai gali imti pardavinėti dolerius ir pirkti kitas valiutas. Be to, šios stimuliuojančios priemonės didina ekonomikos atsigavimo šansus, todėl investuotojų apetitas auga ir jie išparduoda dolerius, kad galėtų investuoti į rizikingesnius, tačiau pelningesnius aktyvus. Ypač nerimaujama dėl to, kas atsitiks JAV ekonomikai, kai tik skatinimo priemonių poveikis pradės blėsti, ir tai kursto susirūpinimą dėl finansinio sektoriaus būklės.Tai pastūmėjo investuotojus parduoti ilgalaikes rizikingo turto, tokio kaip akcijos ir didesnio pelningumo valiutos, atsargas ir doleris smigo žemyn.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kinai nervinasi

Tiesą sakant, kinus vis labiau nervina amerikiečių politika spausdinti pinigus, nes Kinijos rezervai JAV valiuta yra didžiausi pasaulyje – 2 trilijonai dolerių.

„JAV federalinio rezervų banko taikoma pinigų spausdinimo politika siekiant išpirkti valstybės iždo skolą gali kelti rimto dolerio nuosmukio grėsmę ir priversti Kiniją peržiūrėti užsienio valiutos rezervų politiką“, - šiomis dienomis pareiškė komunistų hierarchijos viršūnėje esantis Kinijos politikas Čeng Sivėjus (Cheng Siwei), kurio žodžius citavo „The Telegraph“.

REKLAMA

Buvęs nuolatinio komiteto vicepirmininkas, dabar vadovaujantis Kinijos žaliosios energijos kampanijai Čeng Sivėjus pareiškė, kad Pekinui kelia nerimą Federalinio rezervų banko taikoma kreditų palūkanų mažinimo politika.

„Mes labai tikimės, kad pagerėjus ekonominei situacijai pasaulyje JAV finansinė politika pasikeis. Jei Valstijos ir toliau spausdins pinigus, kad išpirktų obligacijas, gali kilti infliacija ir po metų dvejų dolerio kursas smarkiai nukris. Dauguma mūsų užsienio valiutos rezervų yra JAV obligacijos ir tai labai sunku pakeisti. Todėl mes ketiname ateityje rezervus pamažu keisti eurais, jenomis ir kita valiuta“, - sakė jis.

REKLAMA

JT nori naujos valiutos

Nerimą dėl JAV dolerio, kaip pasaulinės atsargų valiutos, statuso padidino ir pirmadienį JT paskelbta radikali ataskaita, kurioje sakoma, kad pasaulio ekonomiką vienijanti valiutų ir kapitalo sistema jau neveikia, kaip jai derėtų, ir yra svarbiausia finansinės ir ekonominės krizės priežastis. JT teigia, kad dabartinė sistema, pagal kurią doleris yra vertinamas kaip pasaulio rezervų valiuta, turėtų būti iš esmės peržiūrėta, ir siekia dolerį pakeisti nauja pasauline valiuta, siūlydamos didžiausią pasaulio piniginės sistemos pakeitimą nuo Antrojo pasaulinio karo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors daugelis šalių, įskaitant Kiniją ir Rusiją, žinomi investuotojai ir pasaulinio verslo rykliai ne kartą siūlė pakeisti dolerį kita pasaulio rezervų valiuta, UNCTAD ataskaita yra pirmasis dokumentas, kuriame tokį pasiūlymą pateikė daugiatautė ir bent jau kol kas balsą turinti institucija.

Iš esmės JT ataskaitoje reikalaujama naujos “Bretton-Woods” stiliaus valdomos tarptautinių valiutos kursų sistemos. Tai reiškia, kad centriniai bankai bus priversti įsikišti ir palaikyti arba sumažinti savo valiutų kursus priklausomai nuo to, kaip elgsis likusios pasaulio dalies ekonomika.

REKLAMA

„Pakeitus dolerį dirbtine valiuta, būtų išspręstos kelios esminės problemos, susijusios su ekonominiu daugelio šalių potencialu. Naujoji valiuta padėtų joms stabilizuoti padėtį ir išvengti deficito“, – teigia vienas iš ataskaitos autorių Ditlifas Kotas (Detlef Kotte).

Trūksta pajėgų


Didžiausia bėda ta, kad kol kas nė viena iš dabar egzistuojančių valiutų nėra pajėgi tapti pasauline. Jų „migracija“ dažniausiai apsiriboja ekonomine zona tų šalių, kurios šia valiuta atsiskaito. Pavyzdžiui, Kinija, nepaisant jos nuolatinio nepasitenkinimo doleriu, nuolat atsižegnoja nuo pasiūlymų išplėsti juanio įtaką pasaulio valiutų erdvėje. Ir tai nenuostabu, nes atvėrę pasauliui savo valiutą kinai praras daug galimybių veikti nuosavą ekonomiką.

REKLAMA

Vis dėlto pirmieji žingsniai jau žengti: sudarytos sutartys su Argentina, Indonezija, Malaizija, Korėja ir Baltarusija dėl atsiskaitymo regioninėmis valiutomis. Be to, Kinijos finansų ministerija pranešė , kad rugsėjo 28 dieną Honkonge išleis valstybinių obligacijų už 6 mlrd. juanių (879 mln. JAV dolerių) . Tai bus pirmasis juaniais padengtų obligacijų platinimas už Kinijos ribų. Jų apimtis, kaip praneša Honkongo laikraštis „Standart“, gali išaugti iki 100 mlrd. juanių. Taip Kinija siekia mažinti savo priklausomybę nuo dolerio, o tai atitinkamai prastina jo pozicijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusijos pretenzijos doleriui, kaip pasaulinei valiutai, analitikų nuomone, iš viso ekonomiškai niekuo nepagrįstos. Jos pagrindinės eksporto prekės – žaliavų ir energijos išteklių – rinka paremta vien doleriu ir dar ilgai liks tokia.

Viešpatavimas silpnės

Vis dėlto analitikai įsitikinę, kad “žaliųjų”, kaip rezervinės valiutos, viešpatavimas artimiausiais metais turėtų silpnėti. Apie tai neseniai kalbėjo Tarptautinės reitingų agentūros “Standard & Poor’s“ vyriausiasis ekonomistas Deividas Visas (David Wyss).

„Mes prognozuojame tam tikrą dolerio silpnėjimą ir manome, kad jo viešpatavimas pasaulio rezervuose bus ne toks kaip anksčiau, - per konferenciją Sidnėjuje sakė ekspertas. - Doleris išliks rezervinė valiuta, tačiau mes grįšime prie tolygesnio valiutų paskirstymo, koks, tarkim, buvo prieš 10-15 metų. Tada dolerio dalis šalių rezervuose sudarė 70, o ne 90 proc. kaip dabar“.

REKLAMA

Kinija, Rusija ir kitos valstybės jau dabar mažina priklausomybę nuo dolerio, pamažu diversifikuodamos savo valiutų rezervus. Analitikų nuomone, jo prarandamas pozicijas gali užimti ir euras, ir kitos vis stiprėjančios nacionalinės valiutos. Tai lėtas procesas, bet jis jau vyksta.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Virgaudas GUDAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų