Pensininkė Aldona papasakojo, kad mirus vyrui daug metų gyveno viena, kol pasirūpinti savimi tapo per sunku. Taigi prieš kelis mėnesius ji persikraustė į kitą miestą pas savo anūkę, kuri su savo šeima sutiko Aldona pasirūpinti.
„Su proanūkiais gyventi, žinot, tikras džiaugsmas. Kartu valgome, žaidžiame, žiūrime filmukus. Mane vedasi ir apipirkti, ir pasivaikščioti.
Visai iš galvos iškrito, kad pensiją turėčiau gauti. Susipratau, kad atsikėlusi čia nė karto jos taip ir negavau“, – prisimena Aldona.
Ji spėliojo, kodėl „Sodra“ nusprendė jai pensijos tiesiog nebemokėti.
„Gal pamanė, kad amžinatilsy jau. Vilniuje kuris laikas nebegyvenu“, – juokavo moteris.
Kada išsikrausčius nebemokama pensija?
„Sodra“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič atkreipė dėmesį, kad socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams.
Taigi, jei asmuo persikrausto, išsideklaruoja, bet pamiršta prisideklaruoti, pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama.
Pasak M. Kozič, tokią tvarką reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas.
„Deklaruoti gyvenamąją vietą galima atvykus į savo seniūniją ar savivaldybę, taip pat per elektroninius valdžios vartus.
Jeigu gyventojas neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos, yra kita išeitis – jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tuomet išmokos irgi yra mokamos“, – patikino „Sodra“ atstovė.
Ar pensijos pinigai bus grąžinti?
M. Kozič aiškinimu, norint pateikti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, reikia nuvykti į faktinės gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybę ir pateikti asmens dokumentą.
Taip pat nurodyti priežastį, kodėl nėra galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą, ir pateikti adresą, kur žmogus faktiškai gyvena. Anot pašnekovės, kai žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje arba yra įtraukiamas į minėtą apskaitą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, be atskiro prašymo.
„Žmonėms taip pat grąžinami pinigai už tuos mėnesius, kai pensijos mokėjimas buvo sustabdytas“, – patikino „Sodra“ atstovė.
Kada dar nustojama mokėti senatvės pensija?
Taigi, senatvės pensija nėra mokama, jei Gyventojų registre panaikinami išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenys arba jis yra išbraukiamas iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos.
M. Kozič primena, kad senatvės pensija taip pat nustojama mokėti, kai užsienyje gyvenantis išmokos gavėjas iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba yra gyvas ir tam tikroje vietovėje.
Pašnekovė paminėjo, kad senatvės pensija nėra mokama ir tuomet, kai pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti pensijos mokėjimą.
„Patekus į kalėjimą pensijos mokėjimas nėra stabdomas“, – pridūrė „Sodra“ atstovė.
Pensijų dydžiai – gauna ir virš 2 tūkst. eurų
M. Kozič skaičiuoja, kad senatvės pensijas Lietuvoje gauna beveik 628 tūkst. žmonių.
Vidutinės senatvės pensijos dydis – 667 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą – 717 eurų.
„Sodra“ duomenimis, didžiausias pensijas – virš 2 tūkst. eurų – gauna apie 400 žmonių.
Mažiausias pensijas – iki 350 eurų – gauna apie 2,3 tūkst. žmonių. Tačiau, kaip pridūrė specialistė, mažiausių pensijų gavėjai papildomai gauna valstybės skiriamas pensijų priemokas.
M. Kozič paminėjo, kad turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, šiais metais – 450 eurų.
„Jei žmogus yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam yra mokamas skirtumas tarp 450 eurų ir jo gaunamos pensijos sumos.
O, jei žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis“, – aiškino „Sodra“ atstovė.
Kodėl svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą
Registrų centro atstovai anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra komentavę, kad gyvenamosios vietos deklaravimas – tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga.
Taigi asmuo turi deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur daugiausia gyvena, ir pagal tai gauna tam tikras paslaugas, pvz.: medicinines paslaugas, išmokas, vietas vaikų darželyje ir pan.
„Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą.
Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali“, – akcentavo Registrų centras.
Anot V. Danilevičiaus, asmuo savo gyvenamąją vietą gali būti deklaravęs ir kitam asmeniui priklausančiose patalpose, esant patalpų savininko sutikimui, pvz., nuomos sutarčiai.
„Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatė Jolita Juškaitė papildė, kad deklaravus gyvenamąją vietą asmenį pasieks ir laiškai, ir siuntos.
Taip pat ir kita svarbi informacija (pvz., susijusi su pensijomis, pensininkų pažymėjimais, išmokomis, kaimyninių teritorijų statybos planais ir kt.), svarbūs kitų institucijų (pvz., teismų, antstolių, policijos ir kt.) laiškai.
Deklaravus gyvenamąją vietą – GPM lengvata
Dar vienas privalumas deklaruojant savo gyvenamąją vietą – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata parduodant būstą.
Kaip aiškina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pajamų mokestį gyventojas turi mokėti tada, kai nekilnojamąjį turtą (NT) parduoda brangiau, nei įsigijo, ir jeigu:
- NT nebuvo išlaikytas 10 metų;
- iš parduoto NT gautos pajamos per 1 metus nepanaudojamos kito NT įsigijimui, kuriame deklaruos gyvenamąją vietą;
- NT bent 2 pastaruosius metus nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta.
Taigi, jeigu asmuo savo būste nedeklaruoja gyvenamosios vietos, turto neišlaiko 10 metų, o pardavęs pinigų nepanaudoja kitam gyvenamajam būstui, jam nuo pardavimo ir pirkimo skirtumo teks mokėti 15 arba 20 proc. GPM.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
