Šią problemą iškėlė ir atvirai apie tai pirmadienį forume „Apginkime Lietuvą“ kalbėjo restoranų įkūrėjas, žinomas virtuvės šefas Liutauras Čeprackas.
Lietuviai nustojo linksmintis ir gerti?
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje visada pats pirmas nukenčia maitinimo verslas, kadangi, kol visoje Vakarų Europoje yra puoselėjama maisto kultūra, žmonės eina į restoranus socializuotis, Lietuvoje į kavines žiūrima tik kaip į pramogą, o ne kultūrą.
„Žiūrėdamas į čia susirinkusius matau daugiau ar mažiau tą amžiaus grupę žmonių, kurie, būdami jaunesni, linksminosi, mėgo išeiti į miestą išgerti. Deja, vartotojų įpročiai pasikeitė. Šiandien jaunimas nebegeria.
Deja, ir jūs, vidutinio amžiaus žmonės, pradėjote mažiau vartoti alkoholio, nes jums visiems rūpi jūsų sveikata“, – forume kalbėjo L. Čeprackas.
Jis atviravo, kad dėl to mažėja ir maitinimo įstaigų uždarbis, kadangi jos turi turėti tam tikrą procentą apyvartos būtent iš alkoholio. O ir tiekėjai dėl padidintų akcizų alkoholį automatiškai pabrangino.
„Mes esame priklausomi ir nuo visokių kitokių veiksnių, pvz., turizmo. Vidutinis statistinis turistas, gyvenantis 1 parą Vilniuje, palieka 95 eurus – į tą įskaičiuotas ir maitinimas, ir viešbutis, ir visi kiti dalykai.
Didelis klausimas, ar tuo 1,2 mln. (turistų – aut. past.) mes iš tikrųjų galime džiaugtis, kai, pvz., Krokuvoje per metus yra 12 mln. turistų, tai reiškia, kad 30 tūkst. žmonių kiekvieną dieną papildomai išeina į gatves ir susimoka“, – skaičiavo šefas.
Tą pačią problemą kėlė ir neseniai naujienų portalo tv3.lt kalbintas restoranų grupės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis, kuris nurodė, kad mes turime ne tik 25 proc. mažiau turistų – tiek pat daugiau lietuvių dabar vyksta į užsienį, kur išgeria daug alkoholio, kurio užsieniečiai nebeišgeria pas mus.
Jis irgi paminėjo, kad lietuviai iš principo yra tokia tautybė, santykinai mažai išlaidaujanti maitinimo įstaigose, kol į Vilnių atvykę ukrainiečiai ar rusai laisvalaikio kavinėse praleidžia kur kas daugiau.
Lietuvoje – brangiau nei Švedijoje?
L. Čeprackas atviravo, kad šiandien didesnė maitinimo įstaigų dalis dirba tik tam, kad susimokėtų pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris „kiekvieną mėnesį kelia siaubą“, ir išmokėtų žmonėms algas, o kas liks – neaišku.
„Mes dirbame mokesčiams. Mus visi keikia, kad iš tikrųjų esame be proto brangūs, kad dabar jau nebeišeisi pavalgyti. Ir aš su tuo sutinku. Manau, nė vienas sveiko proto žmogus šiandien neturėtų užsiimti maitinimo verslu.
Statistika yra tokia, kad šiais metais per pirmus 4 mėn. užsidarė 1,5 karto daugiau restoranų, nei per visus praėjusius metus. <...> Kavinės neturi jokių perspektyvų. <...> Kaip prisikviesti tuos žmones – aš neįsivaizduoju“, – neslėpė virtuvės šefas.
Jis paminėjo, kad mes jau aplenkėme Švediją: Geteborgo centre brangiausias žuvies patiekalas kainuoja 36 eurus, vyno taurė – 5 eurus.
O Vilniuje, anot L. Čepracko, jau sunkiai rastume, kur galėtume pavalgyti už tokią kainą ir rasti vyno taurę už 5 eurus.
„Jautienos kaina prieš mėnesį pašoko 20 proc. Čia, aišku, reikėtų padėkoti puskvaišiams idiotams, varantiems žaliosios energijos liniją, kurie pasakė, kad karvės bezda ir realiai dėl to planeta žūsta.
Man norėtųsi tų kvailių paklausti: jeigu karvė natūraliame gamtos cikle nekakos, tai iš kur mes paimsime trąšas? Greičiausiai jas teks imti iš dujų“, – forumo metu ironizavo L. Čeprackas.
Jis pridūrė, kad didieji restoranų tinklai išliks – jiems PVM lengvatos panaikinimas tiek įtakos neturėjo. Tačiau mažas verslas, skirtas „dūšiai, sielai ir kultūros puoselėjimui“, po truputį nyksta – išlieka tik kebabinės ir čeburėkinės.
Kiek brango ir brangs maistas kavinėse
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų balandį dienos pietūs – sriuba ir pagrindinis patiekalas – maitinimo įstaigose vidutiniškai kainuoja 7,77 euro, pernai balandį kainavo 7,30 euro (pabrango 0,47 euro).
Už 0,5 l pilstomo alaus kavinėje 2025 m. balandį tenka mokėti 4,24 euro, 2024 m. balandį – 4 eurus (pabrango 0,24 euro).
100 ml juodos kavos kavinėje vidutiniškai pabrango 0,13 euro (pernai kainavo 2,10 euro, šiemet – 2,23 euro).
O kebabas lavaše šiemet kainuoja 0,50 euro daugiau, t. y. nuo 4,82 euro pernai balandį iki 5,32 euro šiemet.
Kaip anksčiau komentavo G. Balnis, kainos turi po truputį didėti, kadangi brangsta žaliavos, beprotiškai kasmet auga alkoholio akcizai, indeksuojama nuoma, didinamas darbo užmokestis.
„Kyla klausimas, kaip tai perkelsime ant vartotojų. Bus labai sudėtinga kainų nekelti, nors ir yra tas spaudimas iš klientų, kad kainų nekeltume. Kita vertus, jie jau mato, kad ir parduotuvėse kainos auga.
Šiemet turbūt tik 5 proc. kainas pakelsime, nežinau, ar perkelsime visas savo padidėjusias sąnaudas“, – svarstė „Amber Food“ vadovas.
Jis irgi akcentavo, kad didelę dalį maitinimo įstaigose – 35 proc. – sudaro darbo užmokestis, už kurį irgi reikia mokėti PVM. Taigi, kol restoranams yra blogai, visokios kebabinės plečiasi, nes jos neturi daug darbuotojų, joms yra lengviau pragyventi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
