Visi alubariai užsidarė. Chroniukai atidavė galus, o jaunimėlis narkušinasi, alaus negeria. Panašiai ir su restoranais.

Nu tai slava ukraine gerojam slava

Viskas paprasta. Jei žmonės gautų didesius atlyginimus ir pensijas, mielai maitintųsi restoranuose. O dabar - kokia alga, toks ir restoranas: namų virtuvėje.
Tad neverta rypauti dėl mokesčių: raudų siena ne tam skirta.

Tai, kad jovalas ten pas didumą, o ne maistas. Nuėjom į Briuslee, kažkokia šlikštynė. Dar ir nesuprasi ar kažkieno nedaėstą maistą nesudeda į tuos savo marmalus. Fui. O žmonių pilna... Dabar visam suvažiavusiam kaimui betkas sueina. Ir nebesiruošiam eiti - gal kartą per metus ir tai yra daugiau nei jūs visi užsitarnaujat.

Kad pas mus brangiau nei Vakarų Europoje - faktas. Vokietijoje maistas kainuoja 30-50 % pigiau, silpnas alkoholis +-50%, restorane 4 suaugusių asmenų sąskaita vidutiniškai 40-70% mažesnė nei Lietuvoje(neturiu galvoje Vilniaus, jau ir mažesniuose miestuose tas pats). Taip kad teks po truputį planuoti gyvenimą svetur.

Žmonės skaičiuoja. Už du puodelius kavos sumokėsi kaip už kilogramą mėsos. Ne visi tai gali sau leist. Prie tarybu Arabikos kilogramas kainavo dvidešimt rublių, o kava kavinėj dvidešimt keturios kapeikos. Tuomet ėjom, sėdėjom, valgėm, gėrėm...

Yra tų restoranų pilna. Konkurencija didelė, niekas ir nesako, kad lengva, bet valgytojų skaičius yra ribotas, ypač turtingų valgytojų.

Į restoraną nueinu vieną - du kartus per metus, o anksčiau dešimtmečiais apskirtai nosies ten nekišdavau, ir būtent tais laikais jie klestėjo. Paradoksas.

Wilnius Kownas bybis gaunas

Mes baigiam pamiršti savo virtuvėje tradicijų,bėgam į užeigas ir šėryklas per didžiasias metų šventes bėga šikarniai paėst o kad susėst su artimaisiais prie bendro stalo su tradiciniais užkandžiais jau nebe lygis,pasidalint nuotykiais ar metų įvykiais jau nebe lygis,paskui verkia neišgyvena per brangu