„Kodėl Šiaulių miesto vairuotojai yra diskriminuojami?“ – klausia “Šiaulių krašto“ skaitytojas, teigdamas, kad vos išvažiavus už Šiaulių, degalinėse dujos 7 ar net 9 centais pigesnės negu mieste. Mažesnių degalinių savininkai sako, jog kainos skiriasi nežymiai ir tik atsivežus pigesnių degalų.
Vairuotojai skirtumus mato
Satkūnų kaimo (Joniškio rajonas) gyventojas vairuotojas Petras pasakojo, kad Joniškyje degalinių kainos praktiškai nesiskiria, nebent pora centų.
Vairuotojas patvirtino, kad skirtinguose miestuose už kurą moka nevienodai. Kadangi vyras dažnas svečias Panevėžyje, kaskart skaičiuoja, kad ten degalų kainos maždaug 10 centų mažesnės nei Joniškyje. Vairuotojo nuomone, mažame Joniškio mieste degalinių daugoka, jų veikia penkios.
Rugpjūčio 12 dieną peržiūrėjome degalų kainas penkiose Joniškio degalinėse. Populiariausio A 95 markės benzino ir dyzelino kainos jose skyrėsi 2 centais – nuo 4,56 iki 4,58 lito bei nuo 4,18 iki 4,2 lito. Dujų kaina buvo vienoda.
Degalų kainos Joniškyje
A 95 – „Lukoil“ – 4,56 Lt, A. Rimkevičienės IĮ – 4,58 Lt, “Stiksas“ – 4,56 Lt, “Apsaga“ – 4,56 Lt, “Statoil“ – 4,58 Lt;
Dyzelinas – „Lukoil“ – 4,18 Lt, A. Rimkevičienės IĮ – 4,2 Lt, “Stiksas“ – 4,18 Lt, “Apsaga“ – 4,18 Lt, “Statoil“ – 4,20 Lt;
Dujos – „Lukoil“ – 2,29 Lt, A. Rimkevičienės IĮ – 2,29 Lt, “Stiksas“ – (neprekiavo), “Apsaga“ – 2,29 Lt, “Statoil“ – 2,29 Lt.
* Rugpjūčio 12 d. duomenys
Klientai pažįstami
Privačios degalinės Joniškyje savininkė šiaulietė Asta Rimkevičienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad išsilaikyti mažoms kuru prekiaujančioms įmonėms sudėtinga.
„Stengiamės pirkėjus patraukti gera aptarnavimo kultūra, nuolatiniams taikome nuolaidas. Esame susigyvenę su savo klientais. Beveik visi – Joniškio miesto ir rajono kaimų gyventojai, pravažiuojančiųjų beveik neužsuka. Ypač klientų sumažėjo, kai prie miesto aplinkkelio atsirado kitų degalinių tinklų filialų,“ – sakė Joniškyje ir Kėdainių rajone veikiančių degalinių direktorė A. Rimkevičienė.
Konkurencija nelygiavert
Radviliškio rajone veikiančios privačios degalinės „Mirada“ savininkas Arvydas Stasilaitis sako, kad degalų kainas diktuoja didieji tinklai, ir su jais nepakonkuruosi.
„Jei nedidelė degalinė, norėdama į save atkreipti dėmesį, degalų kainą sumažins iki minimumo, didieji tinklai kainą neabejotinai pajėgs sumažinti dar daugiau – vos ne iki savikainos. Dėl tokio eksperimentavimo mažieji patirs ne naudos, bet žalos“, – įsitikinęs A. Stasilaitis.
„Jei, važiuodamas šalies keliais, atokioje vietoje randi degalinę, kurioje degalai pigesni nei kitur, supranti: savininkas jų gal pirko anksčiau, kai buvo pigesni“, – sako A. Stasilaitis.
Jo žodžiais,vos ne pusę degalinėse parduodamo kuro kainos sudaro akcizo mokestis, PVM.
„Didieji valdo ir naftą, ir perdirbimą. Mes, smulkieji, nieko nepakeisime. Sumažintume degalinėje kuro kainą trim ar penkiais centais – tektų dirbti metus nuostolingai, kol išsilygintume“, – reziumavo A. Stasilaitis.
Dujų kainos skiriasi ryškiausiai
Kelmėje nėra degalais prekiaujančių didžiųjų tinklų, tačiau nemaža konkurencija tarp mažų degalinių. Jų mieste ir priemiestyje – penkios. Degalų kainos kartais skiriasi vienu kitu centu. Tik dujų kainos skirtumai ryškesni, pavyzdžiui, vakar skyrėsi septyniais centais: „Abromikos“ degalinėse ir Kelmės suskystintų dujų centre dujos parduodamos po 2,22 lito, Kelmės autobusų parko, “Agrotech“ ir “Mildos“ degalinėse – po 2,29 lito.
Beje, vakar „Abromikoje“ ir benzino A 95 kaina buvo pora centų mažesnė negu kitose Kelmės degalinėse.
„Abromikos“ degalinės vadovė Regina Vaitiekūnienė patikino, jog mažesnės kainos – vienintelis būdas atlaikyti konkurenciją. Vartotojų pinigai taupomi degalinės darbuotojo etato sąskaita. Mieste esančioje degalinėje pati vadovė dirba ir operatore, ir patalpų bei teritorijos tvarkytoja.
Dyzelino litras vakar „Agrotech“ ir “Mildos“ degalinėse kainavo po 4,22 lito, Autobusų parke – centu, o “Abromikos“ degalinėse – šešiais centais brangiau.
„Kainas diktuoja didieji prekiautojai, mes nepašokinėsim, – patvirtino ir “Agrotech“ firmos vadovas Petras Račkauskas. – Nemanau, kad kainos toliau nuo Šiaulių yra mažesnės. Didžiosios degalinės taiko nuolaidas. Gal tiesiog pasitaikė tokia diena, kai pigiau degalus pardavė tiekėjas“.
P. Račkauskas sakė negalįs pasiūlyti mažesnių kainų, nes porą žiemos mėnesių iš degalų verslo turima nuostolių. Juos kompensuoja kitos veiklos šakos. „Degalinę laikome tik todėl, kad mūsų pačių firma kas mėnesį išnaudoja degalų už 100 – 120 tūkstančių litų“, – sakė firmos vadovas.
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas:
– Smulkieji degalinių tinklai ėmėsi kainų karo ir dirbtinai mažina kuro kainas. Tai yra daroma atsisakant mažmeninės prekybos maržos arba ją paliekant minimaliausią.
Manau, taip yra siekiama daugiau pritraukti klientų ir daugiau parduoti degalų. Kartais kainų karas yra sunkiai pagrindžiamas aritmetiškai ir nepaaiškinamas logiškai.
Mažmeninės prekybos maržą sudaro 5–6 procentai benzino pardavimo kainos. Šios pajamos ir tenka degalinėms, o likusioji kainos dalis – 50 procentų PVM ir akcizo mokesčių sumokama valstybei, 44–45 procentai atitenka benzino gamintojui.
Visi mokesčiai ir stambiesiems, ir smulkiesiems degalinių tinklams yra vienodi, todėl sunku suprasti, kodėl to paties tinklo vienoje degalinėje kuras kainuoja 15 centų mažiau nei kitoje. Tuo galėjau įsitikinti ir pats, per šventes važiuodamas per Lietuvą.
Kyla klausimas, kaip smulkieji tinklai išgyvens, išlaikys savo darbuotojus iki minimumo susimažinę mažmeninės prekybos maržas?
To paties degalinių tinklo nežymius kainų skirtumus skirtinguose regionuose lemia kainodara, galbūt sumanytos akcijos.
Aivaras Bagdonas
