Prancūzijos leidinys „Les Echos“ paskelbė, kad BYD pastaraisiais metais du kartus bandė įsigyti „Renault“ akcijų paketą. Abu kartus, kaip teigiama, prancūzų gamintojas pasiūlymą atmetė. Nei BYD, nei „Renault“ šių pranešimų oficialiai nekomentavo.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Muitai verčia ieškoti aplinkkelių
Toks BYD susidomėjimas istoriniu Europos gamintoju neturėtų stebinti. Kinų elektromobiliams Europoje uždėtas apynasris – be įprasto 10 proc. importo muito, BYD elektromobiliams dabar taikomas ir papildomas 17 proc. kompensacinis tarifas. Tai tirpdo pagrindinį jų kozirį – žemą kainą.
Dėl to vietinė gamyba tampa vis patrauklesnė. Jei automobiliai surenkami Europos Sąjungoje, tai leidžia sumažinti muitų riziką, geriau prisitaikyti prie Europos reikalavimų ir lengviau įtikinti pirkėjus, kad gamintojas čia ruošiasi ne tik pardavinėti automobilius, bet ir investuoti į regioną. markė regione atėjo ilgam.
Tobulas taikinys, bet per didelis kąsnis
„Renault“ nėra tokia didelė kaip „Volkswagen“ ar „Stellantis“, tačiau tai vienas senųjų Europos automobilių pramonės vardų, turintis gamyklų, inžinerinių kompetencijų, pardavimo tinklą ir stiprų politinį svorį Prancūzijoje.
BYD požiūriu, tokia partnerystė ar investicija galėjo būti naudinga keliais lygiais. Ji suteiktų prieigą prie Europos gamybinių pajėgumų, padėtų greičiau įsitvirtinti vietos rinkoje ir galėtų sustiprinti įvaizdį: BYD būtų ne vien importuotoja iš Kinijos, o Europos pramonėje dalyvaujanti bendrovė.
„Renault“ atveju toks sandoris teoriškai galėtų suteikti prieigą prie BYD baterijų, elektromobilių platformų ir įkraunamųjų hibridų technologijų. Būtent šiose srityse Kinijos gamintojai pastaraisiais metais įgijo didelį pranašumą prieš daugelį tradicinių Europos bendrovių.
Tačiau tokiame sandoryje būtų ir akivaizdi politinė rizika. Prancūzijos valstybė turi apie 15 proc. „Renault“ akcijų ir maždaug 30 proc. balsavimo teisių, todėl Įsileisti Kinijos kapitalą į tokią strateginę įmonę reikštų ne tik verslo, bet ir nacionalinio saugumo riziką.
Vietą jau buvo užėmę kiti
Prancūzų žiniasklaida teigia, kad pirmą kartą BYD į „Renault“ duris pasibeldė apie 2024-uosius. Tačiau bendrovės vadovas Luca de Meo tuo metu jau spaudė rankas kitiems kinams – „Geely“.
Su jais prancūzai įkūrė bendrą vidaus degimo ir hibridinių variklių įmonę „Horse Powertrain“, o 2025 m. lapkritį „Renault“ ir „Geely“ užbaigė susitarimą, pagal kurį „Geely“ įgijo 26,4 proc. „Renault do Brasil“ akcijų, o „Renault“ liko daugumos savininkė.
Nors tai įrodo, kad „Renault“ nevengia dirbti su Kinijos verslu, prancūzai renkasi saugų modelį, kuriame griežtai išlaiko kontrolę. BYD norai buvo visai kito masto – jie taikėsi į motininės kompanijos kapitalą, o tai prancūzams pasirodė pernelyg pavojinga.
Antrasis bandymas – platesnis susitarimas
Antrasis bandymas, remiantis nutekėjusia informacija, įvyko 2025-ųjų rudenį, netrukus po BYD viceprezidentės Stella Li susitikimo su pačiu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Šį kartą buvo kalbėta ne vien apie akcijų paketą, bet ir apie platesnį susitarimą dėl technologijų, gamybos pajėgumų bei kitų bendradarbiavimo sričių.
Tačiau net ir šis, atrodytų, viliojantis pasiūlymas atsimušė į sieną. Prancūzija aiškiai parodė nenorinti tapti Trojos arkliu, atveriančiu Kinijos automobilių pramonei duris į Europos širdį. Ypač dabar, kai Senasis žemynas vis garsiau kalba apie pramonės apsaugą ir priklausomybės nuo Pekino mažinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
