REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Alergijos dabar tampa vis aktualesne problema ir gydytojai atkreipia dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie tam tikras alergijas ar maisto produktų netoleravimą. Tiesa, specialistai ramina – net ir nustačius alergijos ar maisto netoleravimo atvejus, žmonės gali rasti alternatyvių produktų ir galiausiai nejusti diskomforto.

Alergijos dabar tampa vis aktualesne problema ir gydytojai atkreipia dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie tam tikras alergijas ar maisto produktų netoleravimą. Tiesa, specialistai ramina – net ir nustačius alergijos ar maisto netoleravimo atvejus, žmonės gali rasti alternatyvių produktų ir galiausiai nejusti diskomforto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors šiltasis metų laikas eina į pabaigą, specialistai primena – susidurti su nemaloniais simptomais žmonėms tenka ne tik atšilus orams. Štai jeigu valgote skirtingos rūšies maistą ir pastebėjote neįprastą bėrimą, tai gali signalizuoti, kad valgytame maiste galėjo būti produktų ar kitų maisto sudėtinių dalių, pavyzdžiui, maisto priedų, kuriems jūs esate alergiški arba jų tiesiog netoleruoja jūsų organizmas.

REKLAMA

Ragina neapsigauti dėl alergijos simptomų

Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Algirda Krisiukėnienė teigė, kad alergijos sąvoka yra labai plati ir apima ne tik didelę grupę ligų, tačiau ir simptomų.

Pasak gydytojos, dažniausiai alergijos simptomai išduoda, kad žmogaus imuninė sistema dėl skirtingų priežasčių, kurias lemia ir genai, ir gyvenimo būdas, praranda pusiausvyrą, pradeda veikti pernelyg aktyviai, kovodama su grėsmės žmogui nekeliančiais veiksniais, tokiais kaip žiedadulkės, maistas, dulkės.

REKLAMA
REKLAMA

„Alerginį susirgimą dažniausiai sukelia skirtingi alergenai. Kalbant bendrąja prasme, alergenu gali tapti bet kokia mus supanti medžiaga, kuri gali pasitaikyti kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, dulkės, cheminiai junginiai, žiedadulkės, žinoma, ir tam tikri maisto produktai“, – kalbėjo specialistė.

Gydytoja A. Krisiukėnienė pastebi, kad, atsiradus alergijai dažniausiai būdingiems simptomams, tokiems kaip sloga, čiaudulys, niežulys ar bėrimas, gydytojas alergologas galėtų pasakyti, kokioje alergenų grupėje vertėtų ieškoti priežastinio veiksnio, t.y. kas tokius simptomus galėjo sukelti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Galima pastebėti, kad tam tikras jautrumas skirtingiems maisto produktams pasireiškia nevienodai. Dažniausiai tai būna odos bėrimas, niežulys, skrandžio skausmai, virškinimo sutrikimai arba nemalonūs pojūčiai burnoje“, – teigė pašnekovė.

Tuo metu gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad gyventojai šiomis temomis žino per mažai.

„Nepageidaujamos reakcijos į maistą skirstomos  į dvi dideles grupes – maisto alergiją ir maisto netoleravimą. 

Maisto netoleravimas pasireiškia, pavyzdžiui, dėl virškinimo ferment stokos: kai trūksta laktazės, netoleruojamas pieno cukrus laktozė. Arba dėl maisto komponentų farmakologinio veikimo, pavyzdžiui, kai netoleruojamas kofeinas ar amino rūgštis tiraminas.  . 

REKLAMA

O, kalbant apie maisto alergijas, jos gali būti susijusios  su imunoglobulinu E,  arba su maisto baltymais (pvz.alergija kuriam nors pieno baltymui), o gali būti ir mišraus tipo (kai ir imunoglobulinas E ir maisto baltymai veikia kartu) alerginės reakcijos į maistą. 

Taip pat išskiriamos ir autoimuninės ligos – alerginis kontaktinis dermatitas, celiakija, t. y. ligos, nesusijusios su imunoglobulinu E“, – kalbėjo dr. E. Gavelienė.

A. Krisiukėnienė antrina, kad dažniausiai tikroji maisto alergija pasireiškia tokiems produktams kaip riešutai, pienas, žuvis, jūros gėrybės, o neretu atveju ir vištienai.

REKLAMA

„Šie maisto produktai turi tokius baltymus, kurie yra atsparūs terminiam apdorojimui, t. y. jie lieka nepakitę net ir bandant juos termiškai apdoroti. Tokie baltymai dažniausiai yra nekintantys net ir virškinimo proceso metu, yra atsparūs skrandžio rūgštinei aplinkai. Manoma, kad šie produktai, turintys tokio pobūdžio baltymus, ir tampa dažniausiais alergenais“, – teigė gydytoja alergologė.

Visgi specialistė pastebi, kad nors išvardyti maisto produktai iš tiesų gali būti priskiriami prie dažniausiai užfiksuojamų alergenų, tai nereiškia, kad jie yra vieninteliai, kurie sukelia tam tikras alergines reakcijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojos teigimu, kartais gali nutikti ir taip, kad žmogus, valgydamas obuolį, riešutus, melioną ar pomidorus, pajunta keistą jausmą – kutenimą, graužimą gomuryje, skrandžio skausmus arba tirpimą.

Kaip teigė A. Krisiukėnienė, taip nutinka kuomet alerginiai požymiai kyla dėl vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų.

„Tai situacija, kai žmogus turi tikrąją alergiją žiedadulkėms, tačiau jo imuninė sistema sugeba atpažinti tokią pat aminorūgščių seką ir šviežiuose vaisiuose arba daržovėse“, – pastebėjo ji.

REKLAMA

Tačiau gydytoja ramina, mat termiškai apdorojus obuolį ar kitą maisto produktą, tokie simptomai turėtų išnykti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad vadinamosios kryžminės reakcijos retai kada gali sukelti sunkią alerginę reakciją, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką.

Pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimos skirtumas – laikas, kada žmonės pajunta simptomus.

Pavyzdžiui, jeigu žmogui, pavartojus tam tikro maisto produktų, įvardyti simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, odos bėrimas, nuovargis, atsiranda po kelių dienų ar dar vėliau, ir galiausiai išlieka ilgą laiką, tai gali būti laikoma maisto netoleravimu.

REKLAMA

Tačiau jeigu žmogui iš tiesų pasireiškia maisto alergija – pirmieji simptomai  pastebimi greičiau nei per valandą.

Laiku nesureagavus, kyla rizika gyvybei

Tuo atveju, jeigu žmogus pastebėjo alergijai būdingus simptomus, pasireiškusius per trumpą laikotarpį, gydytojai ragina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą, mat kai kuriais atvejais išsivysčiusios reakcijos gali būti gyvybiškai pavojingos.

„Visuomet rekomenduoju pasitarti su gydytoju net ir tada, jei juntami simptomai nebuvo sunkūs, nevargino, tačiau kiekvieną kartą, suvalgius tam tikrą maisto produktą, pradedamas jausti diskomfortas. Išsiaiškinus tikrąją tokių pojūčių priežastį, žmogus vėliau ne tik geriau jausis, bet ir žinos, ką daryti konkrečioje situacijoje, išvengs bereikalingų dietų laikymosi ar mitybos ribojimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu žmogus suvalgė patiekalą ir jau per pirmą valandą po suvalgymo atsirado stiprus pilvo skausmas, galbūt pykinimas, vėmimas, pastebėti pabėrimai ant odos ar šiek tiek ištinsta lūpos, yra sunkiau ryti seiles ar girdimas prikimęs balsas, tokie simptomai signalizuoja, kad reikia reaguoti nedelsiant ir kreiptis skubios pagalbos, kadangi tai gali būti besivystanti anafilaksija“, – pastebėjo A. Krisiukėnienė.

E. Gavelienė priduria, kad žmonės, neišsiaiškinę tikrųjų priežasčių, eina lengviausiu, bet labiausiai organizmą žalojančiu keliu: tiesiog išbraukia produktus, apie kuriuos girdėję kaip galinčius turėti įtakos blogai savijautai. Dažniausiai atsisakoma laktoze, glitimu turtingo maisto. Taip iškrInta iš raciono pieno produktai, kruopos. O jei tai nutinka nesuradus išbrauktiems produktams alternatyvos – alinamas organizmas dėl maistinių medžiagų stokos.  

REKLAMA

„„Atsisakius maisto produktų grupės, reikia surasti kuom bus pakeistos maisto medžiagos, kuriais šie produktai turtingi.

Pavyzdžiui, atsisakius pieno produktų, reikia žinoti iš kur gauti visaverčių baltymų, kalcio, atsisakius glitimu turtingų kruopų, ieškoti mineralinėmis medžiagomis, skaidulomis, B grupės vitaminais turtingų alternatyvų“, – pridūrė dietologė.

Specialistai pastebi, kad jeigu žmogus yra alergiškas pienui, visuomet galima rasti alternatyvų, pavyzdžiui, tokiu atveju patariama tinkamais kiekiais valgyti mėsą, žuvį, morkas, viso grūdo produktus, kiaušinius. Esant alergijai kiaušiniams, taip pat vertėtų ieškoti tokių maisto produktų, kuriuose būtų vitamino B12, A, D, E , folio rūgšties ir kitų medžiagų.

REKLAMA

Vardija egzistuojančius mitus

Gydytoja A. Krisiukėnienė atkreipia gyventojų dėmesį, kad alerginė reakcija niekuomet neišsivysto pirmąjį kartą naudojant tam tikrą maisto produktą. Tačiau po kiek laiko imuninė sistema gali reaguoti, nes manys, kad tam tikras suvartoto maisto baltymas organizmui netinka. Tada organizmas pradeda gaminti imunoglobiną E, kol galiausiai įvyksta ir alerginė reakcija, kurią žmogus pajunta tik pakartotinio kontakto metu.

„Nėra taip, kad visos alerginės reakcijos pasireiškia tik vaikystėje. Tikrai naujų alergijų mes galime nustatyti bet kuriame amžiaus tarpsnyje.

REKLAMA
REKLAMA

Egzistuoja ir dar vienas mitas, kad alergija išsivysto dėl per silpnos imuninės sistemos, todėl, esą, reikia ją visais įmanomais būdais kuo labiau sustiprinti. Tačiau, kaip ir minėjau, imuninė sistema ir taip reaguoja pernelyg agresyviai į tam tikrus alergenus, todėl siekis ją dar labiau sustiprinti gali duoti priešingą efektą, paskatinti alerginės ligos vystymąsi“, – kalbėjo gydytoja.

Dėl šios priežasties gydytoja dar kartą ragina gyventojus neeksperimentuoti su savo pačių organizmu ir prireikus kreiptis į specialistus.

„Yra ir tokių atvejų, kai tėvai, pastebėję bėrimus ant savo mažų vaikų (iki 1-erių metų) odos, iškart griebiasi riboti maisto produktus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai dar nereiškia, jog vaikas yra alergiškas maistui. Tai gali būti ir atopinis dermatitas. Tėvams pradėjus riboti maisto produktus, vaikų maisto racionas tampa skurdus, o tai neigiamai veikia jų vystymąsi, kadangi organizmas negauna reikalingų maisto medžiagų. Be to, aklas maisto produktų ribojimas neduoda jokios naudos tam, kad būtų sustabdytas atopinio dermatito ligos procesas.

Negana to, įrodyta, kad jeigu ilgą laiką bus ribojami tokie maisto produktai kaip kiaušiniai, žuvis ar riešutai, mažų vaikų (iki 2 metų amžiaus) imuninė sistema nebus supažindinta su baltymais, kurie vėliau gali tapti alergenais. Dėl to didėja tikimybė, kad vaikas ar jau suaugęs asmuo vėliau bus alergiškas tokių maisto produktų baltymams. Tad bereikalingi ribojimai yra didelis mitas, nepagrįstas moksliniais faktais“, – pastebėjo specialistė.

REKLAMA

Pasak gydytojos, rekomenduojama užtikrinti, kad vaikų mitybos racionas būtų kuo įvairesnis. Pavyzdžiui, 11–12 mėnesių mažyliams netgi rekomenduojama leisti paragauti nedidelį kiekį riešutų sviesto.

Alergija – ne nuosprendis

Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė pastebi, kad žmonių maitinimos įpročiai, bėgant metams, keičiasi sveikatai palankesne kryptimi, tačiau išlieka per gausus saldumynų, riebalų vartojimas, vis dar per mažai valgoma daržovių, ypatingai skurdi daržovių įvairovė racione žiemos metu, pamirštamos sezoninės uogos, vaisiai.  

Dr. E. Gavelienė taip pat pabrėžia, kad sveikos mitybos įpročių formavimas yra be galo svarbus veiksnys, užtikrinantis sveiką  žmogaus gyvenimą. Formuojant maitinimosi įpročius, svarbu išmokti skirti laiko valgymui, pasirinkti tinkamą porcijos dydį bei produktų įvairovę. Tačiau, pasak pašnekovės, tenka pastebėti, kad pakanakamai dažnai dėl įvairiausių mitų ta produktų įvairovė skurdinama. 

„Štai bulvės – nepelnytai linčiuojamas maisto produktas. Bulvėse yra ne tik kalio, kalcio, bet ir vitamino C. Sveikatai nenaudingu maisto produktu bulvės gali tapti tuomet, kai žmonės nevengia jų paskaninti spirgučiais, sviestu ir kai jos tampa vienintele daržove žmogaus racione.

REKLAMA

Tiesa yra ta, kad be maisto gyvybės nėra, o be tinkamos maisto kokybės – nėra kokybiškos gyvybės“, – apibendrino E. Gavelienė.

Tuo metu gydytoja A. Krisiukėnienė priduria, kad jeigu žmonės susidūrė su alergija, tai dar nereiškia, kad nuo to gyvenimo kokybė smarkiai nukentės.

„Taip, tai yra liga, kuri, greičiausiai, lydės visą gyvenimą. Tačiau kai žmogus sužinos, kaip tą ligą kontroliuoti, kaip gydyti, kaip su ja sutarti, dažniausiai jo gyvenimas išlieka labai spalvingas ir neapribotas. Kai kurioms alergijos formoms yra net tokių gydymo būdų, dėl kurių alergijai būdingų simptomų galime atsikratyti ilgiems dešimtmečiams“, – viltingai kalbėjo gydytoja.

Daugiau informacijos apie sveikos mitybos įpročius galima rasti ČIA: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/sveikos-mitybos-rekomendacijos.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų