REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Be pirštų gimęs panevėžietis stebina savo piešiniais. Dažniausiai vyras piešia paprastais pieštukais. Esą pomėgis, kaip niekas kitas suteikia stiprybės ir įrodo, kad bet kokia negalia įveikiama, jei tik yra noro. Vyras džiaugiasi, kad pieštukų imasi ir jo penkiametė dukra, taip pat gimusi su tokia pačia negalia.

Be pirštų gimęs panevėžietis stebina savo piešiniais. Dažniausiai vyras piešia paprastais pieštukais. Esą pomėgis, kaip niekas kitas suteikia stiprybės ir įrodo, kad bet kokia negalia įveikiama, jei tik yra noro. Vyras džiaugiasi, kad pieštukų imasi ir jo penkiametė dukra, taip pat gimusi su tokia pačia negalia.

REKLAMA

Baltas popieriaus lapas ir keletas paprastų pieštukų. Viskas ko reikia panevėžiečiui menininkui imtis darbo. Ir taip mikliai vyras darbuojasi pieštuką prilaikydamas plaštakomis. „Paimu ir tiesiog abiem pirštais, čia gaunasi atraminė dalis, o čia su ta ranka padedu valdyti patį pieštuką“, – pasakoja panevėžietis Aurelijus Sabaliauskas.

Panevėžietis sako gimęs be pirštų. Ir ši negalia nenumalšino noro piešti.

„Pačiam, kai aš esu prisitaikęs, tai žinokit man yra paprasta iš tikrųjų. .Kai tu įsijauti, tai viskas gaunasi automatiškai, aš piešiu automatiškai ir rankos jos darbuojasi jau pačios“, – sako Aurelijus.

REKLAMA
REKLAMA

Menininkas sako dažniausiai piešiantis portretus ar šaržus. Jo darbuose ir žinomi laidų vedėjai, politikai. Dabar dažniausiai vyras pieštuko imasi gavęs užsakymą. Labiausiai patinka piešti, kaip ir šįkart, iš nuotraukos.

REKLAMA

„Iš foto yra, matot, daug paprasčiau. Aš tiesiog nuo detalių imuosi darbo ir visa tai, iš lėto, gaunasi visas vaizdas. Svarbiausia yra atvaizduoti sielą, pačią gyvastį tame darbe“, – tikina Aurelijus.

Panevėžietis sako, kad piešimas jį labai sustiprino. Aurelijaus teigimu, dar vaikystėje teko ne tik išmokti gyventi be pirštų, bet ir po patirto išgąsčio, mokytis kalbėti iš naujo.

„Po to, aišku, iš išgąsčio tiesiog apie pusę metų nešnekėjau aš, kol turėjau iš naujo visa tai pereit“, – pasakoja Aurelijus.

Panevėžietis sako kurį laiką pomėgį piešti buvo palikęs nuošalyje. Darbas, šeima. Tačiau gimus dukrai nusprendė vėl į rankas imti pieštukus.

REKLAMA
REKLAMA

„Prieš penkis metus aš vėl pradėjau tą meną rasti ir aš išsigandau, sakau gal visas tas reikalas yra nupuolęs“, – kalba Aurelijus.

Vyras įsitikino, kad talentas niekur nedingo. Džiaugiasi, kad ir penkerių dukra, gimusi su tokia pat negalia, taip pat vis dažniau ima pieštukus į rankas.

Panevėžietis buvo sulaukęs pasiūlymo operuoti plaštakas, atkuriant trūkstamus pirštus, tačiau vyras, pasitaręs su gydytoju, atsisakė.

Panevėžietis sako, kad bet kokią negalią galima įveikti susidraugavus su ja ir radus ramybę savyje. Pomėgiai esą kaip niekas kitas teikia stiprybės ir gydo.

Šiuo metu spaustuvėje maketuotoju dirbantis vyras neatmeta, kad pomėgis ateityje taps ir pragyvenimo šaltiniu. Jau dabar užsakymų netrūksta, o vienas portretas gali kainuoti nuo 80 iki kelių šimtų eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų