menininkas

Sausio žvarba, daugiabučio laiptinė Vilniuje ir mįslingas rudas lagaminas, kuriame buvo kūdikis. Taip prasidėjo neįtikėtina vieno lietuvio gyvenimo istorija, kuris aprėpia kelis miestus ir visa aibę talentų bei veiklų. Šiuo metu su šeima Utenos rajone gyvenantis 53-ejų tautodailininkas Albinas Šileika sako, kad jo gyvenimas galėjo pasisukti visai kitaip, tačiau jį lydėję geri ir palaikantys žmonės ir vidinė stiprybė nulėmė kitokį kelią.

Iš Šiaulių kilusio menininko Domanto Bagdono kelias – vingiuotas ir spalvingas: nuo poezijos „Lietuvos talentų“ scenoje iki gatvėje kuriamų eilėraščių nepažįstamiems žmonėms. Domantas save vadina ne tik poetu ar aktoriumi, bet visuma, kurioje telpa scena, kūniškumas, meilė ir ramybė. Pokalbyje jis atvirai kalba apie savo scenos personą, improvizacijos laisvę, dvasines paieškas ir autentiškumo svarbą.

Sniegui nuklojus miesto aikštes ir pastatus sostinėje ko ne kasmet pasirodo gatvės menininkų pieštos gigantišiškos figūros kurios vieniems atrodo, kaip nevykęs pokštas, kitiems tiesiog nepadori grafomanija. Kai kurie bando aiškinti, kad tai gyvatės, vis tik žmonės nesutinka – mato nuogo vyro kūno simbolius. O praeiviai tokią kūrybiškumo išraišką vertina dvejopai – vienems nuotaika kyla, kiti erzinasi ir nemato tame nieko juokingo ar gražaus.

Lietuvos meno padangėje vis ryškiau šviečia jaunas, ambicingas ir nepaprastai talentingas kūrėjas iš Radviliškio – Matas Dovidaitis. Jo realistiniai portretai, atliekami anglimi ir pieštukais, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ jau subūrė tūkstančius gerbėjų, o jo darbus vertina ne tik meno mylėtojai, bet ir žinomi šalies veidai. Matas sutiko pasidalinti savo patirtimi su portalo tv3.lt skaitytojais ir papasakoti apie tai, kas lieka už nuostabių piešinių kūrybinio proceso.

Austrų menininkas Arnulf Rainer mirė sulaukęs 96 metų, sekmadienį pranešė Austrijos naujienų agentūra APA. Universalus ir dažnai provokuojantis abstraktaus meno kūrėjas Arnulf Rainer buvo laikomas vienu ryškiausių Austrijos pokario menininkų ir Art Informel krypties pradininku savo šalyje, pranešė Reuters. Garsus visame pasaulyje Jo darbai buvo eksponuojami didžiausiuose meno muziejuose visame pasaulyje.

Sekmadienį pranešta apie vieno žymiausių šiuolaikinių britų fotografų Martino Parro mirtį. 73-ejų menininkas, gerbiamas dėl savo unikalių kasdienio britų gyvenimo vaizdų, užfiksuotų su humoru ir neįprastu tikslumu, mirė savo namuose Bristolyje. Pastaruosius kelerius metus jis sirgo vėžiu – diagnozė buvo nustatyta 2021 m. gegužę. Apie jo mirtį pranešė Martino Parro fondas, paskelbęs, kad fotografas iškeliavo šeštadienį, rašoma theguardian.com.

Laidoje „Farai“ prieš pusmetį išgarsėjęs būgnų fanatikas Vygantas Adomaitis šįkart televizijos žiūrovams pasirodė visiškai kitokiame amplua. Jei praeitą kartą degalinėje siautėjęs vyriškis buvo arti to, kad jam būtų surašytas protokolas už tai, kad girtas šlaistėsi viešoje vietose, tai šįkart jis elgėsi itin mandagiai ir pakvietė pareigūnus apsilankyti atnaujintoje savo muzikos studijoje. Kaip policijos pareigūnus būgnų pasirodymu stebino Vygantas prieš pusę metų žiūrėkite čia.

Sekmadienį Palangoje praturtino išskirtinis įvykis – ypatingoje, vietoje, gamtos apsuptyje atidengtas meninis akcentas „Plaukiančio molberto žinia“, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Kūrinio autorius – skulptorius Antanas Pocevičius, o pasirinkta vieta neatsitiktinė – kopos, iš kurių atsiveria jūros horizontas, simboliškai atspindintis paties M. K. Čiurlionio kūrybos polėkį – siekį sujungti gamtą, dangų ir žmogaus vaizduotę.

Rugpjūčio 31-ąją, paskutinę kalendorinės vasaros dieną, Vilniaus centre veikiančiame siaubo viešbutyje įvyko išskirtinė menininko Dominyko Jaro paroda. Netikėta erdvė – pritemdyti koridoriai, girgždantys laiptai ir šiurpą kelianti atmosfera – tapo neatsiejama ekspozicijos dalimi.  Abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi kuriantis menininkas neįprastą vietą parodai pasirinko neatsitiktinai: „Norėjau, kad atėjusieji į parodą ne tik pamatytų paveikslus, bet ir juos išgyventų.

Po Lietuvą keliauja vyriškus lyties organus primenanti ir Putiną pašiepianti skulptūra pavadinimu „Chuilo“. Tapytojo ir skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas meno kūrinys jau spėjo aplankyti Kauną, o šiandien lankysis Šiaulių dailės galerijoje. Pats skulptūros autorius teigia, jog idėja sukurti tokį meno kūrinį gimė pačiomis pirmomis karo dienomis, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir ragina kiekvienam atrasti savo būdą, kaip prisidėti prie Ukrainos palaikymo.

„Visada smagu gauti žinutę, kad tavo kūrinys ar tu pats socialiniuose tinkluose esi pastebėtas. Nebūtinai tokia žinia dalijiesi, tačiau tavo vardas ir pavardė prie kūrinio yra tarsi simbolinis kapitalas“, – sako menininkas Robertas Narkus. Šio menininko darbai – performansai, fotografijos, vaizdo kūriniai, koliažai matomi ne tik įdomiausiose Lietuvos šiuolaikinio meno erdvėse, bet ir pristatyti Venecijos bienalėje.

Mirė nusipelnęs Lietuvos artistas, menininkas, pedagogas, Sausio 13-osios medalininkas Gediminas Silvestras Narijauskas. Šią žinią pirmadienį pranešė Lietuvos muzikų sąjunga. Kaip praneša Sąjungą,  G. Narijauskas gimė Kėdainiuose, 1940 m. kovo 24 dieną. Skambino mandolina, pradėjo pūsti baritoniuką. Profesionaliai 1957–1960 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume (dabar – Juozo Gruodžio konservatorija) mokėsi groti trombonu. Iki 1965 m. mokslą tęsė prof.

36-erių vilniečio tapytojo Rolando Žigonio gyvenimas visiškai neprimena tradicinio svajingo jauno dailininko kelio. Iki pirmojo kūrybinio debiuto vyrui teko išbandyti įvairiausių veiklų: Rolandas ragavo gerai apmokamo korporatyvinio darbo, dvasinių paieškų skirtinguose žemynuose ir netgi šiukšlių surinkėjo darbo Jungtinėje Karalystėje. Pastarasis, anot Rolando, labiausiai smogė savivertei, tačiau buvo lemtingas pasirenkant tapybą.

Menininkų bendruomenė pranešė, kad užklupo skaudi netektis. Mirė restauratorius, leidybos draugas Modestas Saukaitis.  Apie žinią pranešė kolegos. Paskelbė apie netektį Savo „Facebook“ paskyroje „Kitos knygos“ pranešė apie skaudžią netektį. Pranešime bendruomenė taip pat paskelbė, kada vyksta atsisveikinimas su menininku. „Išėjo menininkas, restauratorius, leidyklos draugas Modestas Saukaitis. Jo gyvenimas buvo itin spalvingas.

Ignalinos rajono savivaldybėje skaudi netektis – mirė žinomas skulptorius ir tapytojas Jonas Grunda, sukūręs ne vieną įsimintiną skulptūrą. J. Grunda taip pat ketino pastatyti skulptūrą Vytautui Šerėnui atminti. Skaudžią žinią socialiniuose tinkluose pranešė Ignalinos rajono savivaldybė. Mirusį skulptorių primins jo darbai Menininkas buvo žinomas dėl ne vienos savo skulptūros. Savivaldybės darbuotojai prisiminė J. Grundos gyvenimo biografiją ir kūrybos pradžią.

Išskirtinis boksininkas Andre Bambamilo (29 m.) nuo vaikystės širdyje nešiojosi didelę meilę menui. Paprastai tariant, jis jau vien dėl šio fakto laužo nuo seno nusistovėjusius stereotipus apie nuolat į konfliktus įsiveliančius nemandagius boksininkus, tačiau yra dar vienas dalykas – fotografija.

Menininkas Dominykas Vaitekūnas šį rudenį ilgai prisimins ne tik dėl pasirodymų visoje Lietuvoje gausos, bet ir dėl nemalonaus nusikaltimo. Prieš pat paskelbiant apie koncertus, skirtus paminėti penkiolika metų scenoje, buvo pavogta D. Vaitiekūno socialinių tinklų paskyra. Nors tai apsunkina bendravimą su klausytojais, atlikėjas planų neatsisako ir skelbia apie nostalgišką koncertinę programą. Scenos menų atlikėjo „Facebook“ paskyra užgrobta jam ypač darbingą savaitę.

Dirbiniais iš kiaušinių lukštų ir mažiausios Lietuvoje knygos išleidimu pagarsėjęs Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl stebina. Šį kartą vyras išleido knygą ant beržo lukšto. Tai vienintelis toks oficialiai įregistruotas leidinys mūsų šalyje. V. Kusas savo rankomis pagamino oficialiai įregistruotą literatūrinį kūrinį ant medžio lukšto. „Knygoje – šiųmetiniai mano eilėraščiai – švieži, niekur nepublikuoti“, – sako menininkas. Egzempliorių tokia išskirtinė knyga turi tik 50-imt.

Praėjo daugiau nei metai nuo kasdienio negailestingo Charkivo gyvenamojo rajono Šiaurės Saltivkos apšaudymo ir bombardavimo. O vietiniai vis dar negali grįžti į normalų gyvenimą. Jų gyvenimą šviesiomis spalvomis – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – nuspalvina ten savanoriaujantis kinas. Dauguma iš pavojingos teritorijos išvykusių gyventojų negrįžo, o tie, kurie liko, jau praranda viltį sulaukti geresnių laikų.

Palangos menininkas Vytautas Kusas jau žinomas ne tik kurorte, o ir visoje Lietuvoje. Auksinių rankų meistras vis kažkuo sugeba nustebinti. Šį kartą ne tik pagamino įvairiausių papuošalų iš kiaušinių lukštų, o ir išleido mažiausią Lietuvoje knygą. Palangos menininkas Vytautas Kusas drąsiai rodo jo studijos slaptavietę. Sienoje už paveikslo – neįkainojamos vertybės. Tik ne pinigais, o įdėtu darbu. Visos šios grožybės pagamintos iš kiaušinių lukštų. Postamentas sukurtas iš vėžlio kiaušinio.

Pablo Picasso darbų paroda Paryžiuje – kitaip. Po ne vieną mėnesį trukusių eksperimentų naują kvėpavimą jai suteikė garsus britų dizaineris. Tad dabar į parodą užsukę lankytojai gali pasidžiaugti ne tik Picasso darbais, bet ir įspūdingomis specialiai parodai sukurtomis erdvėmis. Jau vien takas, vedantis į Pablo Picasso parodą, kitoks nei įprasta. Ką jau kalbėti apie išdažytas, jo kūrinių subtilumą išryškinančias sienas. Vienos atrodo žaismingais, kitos – net baugokai.

Kai Jasonas M. Allenas nusprendė sudalyvauti vizualinio meno konkurse Kolorado valstijos mugėje, jis ne tik bandė laimėti – jis norėjo kai ką įrodyti. J.M. Allenas yra vaizdo žaidimų kūrėjas. Jo darbas, pavadintas „Théâtre D'opéra Spatial“, buvo barokinė fantasmagorija, vaizduojanti tris puošniai apsirengusias figūras, apšviestas didelio atviro lango šviesos.

Panevėžietis Paulius Šaparnis, kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ ir bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“ miesto gyventojams pristatė unikalią garso instaliaciją „Autobusas – sintezatorius“. Instaliacijos žiūrovai šįkart tapo pačios muzikos kūrėjais – autobusų parke antram gyvenimui buvo prikeltas senas autobusas, kurio lankytojai liesdami turėklus kūrė unikalias muzikines kompozicijas.

Vaikų globos namuose vaikystę praleidę menininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai nepaleidžia savo praeities. Jau kurį laiką broliai vis grįžta į vaikų namus ir kuria ryšius su vaikais piešdami jų portretus kartu su jais. „Jei globos namuose nuo pat mažų dienų nemokai vaiko kurti ryšio, gyvenime bus labai sunku. Išėjus iš globos namų tu pats turi kurti savo gyvenimą ir neturi daug patirties. Kai už nugaros nėra tėvų, o tie santykiai su kitais gali labai praversti.

Jaunas kupiškėnas iš medžio išdrožė vaikų mėgiamiausius animacinių filmų personažus. Ąžuolinės skulptūros įspūdingo dydžio – kelių metrų aukščio Žmogus Voras, Šrekas, Kempiniukas su bičiuliu ir kiti. Kupiškėnas atskleidžia, kad prie skulptūrų palinkęs buvo daugiau nei pusmetį. Ne mažesnis iššūkis buvo jas atgabenti ir įkurdinti netoli Biržų. Ne tik kelių vyrų, bet ir specialios technikos prireikė pastatyti kone 2 tonas sveriančią ilgakaklę ir ilgakoję medinę žirafą.

Pasikėsinimas į garsiausią Leonardo Da Vinčio paveikslą – Mona Lizą. Vienas vyras į jį šveitė tortą. Taip esą bandė atkreipti dėmesį į ekologines Žemės problemas. Luvro muziejaus darbuotojai skuba valyti tortu išteptą garsųjį Leonardo Da Vinčio paveikslą „Mona Liza“. Kaltininkas įsėdo į neįgaliojo vežimėlį, užsidėjo peruką ir apsimetė senyva moterimi. Ir viskas tam, kad galėtų netrukdomas priartėti prie paveikslo ir ištepti jį tortu.

Gimnazistas iš Panevėžio rajono sukūrė įspūdingą žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro portretą iš beveik 100 tūkstančių smulkių popierinių detalyčių. Abiturientas prisipažino, nuo popieriaus lankstymo pirštai buvo krauju pasruvę, tačiau jaunuolis savo tikslą pasiekė ir gavo aukščiausią dailės egzamino įvertinimą. Visi, pamatę gimnazisto darbą, aikčioja ir neabejoja – jis vertas Lietuvos, o gal net ir pasaulio rekordų knygos.

Nepastebėti Vilnių puošiančio ir Ukrainai palaikymą išreiškiančio menininko Rolando Ivanausko piešinio – neįmanoma. Paties iniciatyva ir savomis lėšomis kurtus Rolando piešinius šiuo metu galima pamatyt dvejose vietose – Geležinio vilko gatvėje ir netoli Vingio parko. Vilnietis menininkas Rolandas Ivanauskas savo kūrybos kelią pradėjo būtent nuo grafičių meno.

Praeitą rugpjūtį pasaulį išvydo pirmasis garsaus menininko Remigijaus Gatavecko vaikelis. Šiandien tėvu tapęs menininkas iki šiol negali atsidžiaugti tėvišku ryšiu ir pasidalino, koks jausmas jį apėmė pirmą kartą laikant savo vaiką glėbyje. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad žymieji Gataveckų broliai turėjo neįprastą vaikystę – užaugę vaikų namuose jie nepatyrė tikrojo tėviško ryšio.

Kelkimės į Kauno rajoną. Ten viename privačiame kieme įsitaisė įspūdingo dydžio žvėris. Jį kaunietis sukūrė iš sniego. Beveik 9 metrų ilgio ir pusantro metro aukščio kūrinio įspūdinga ne tik išvaizda. Milžinišką savo kūrinį iš sniego matuoja Kauno rajone Akademijoje gyvenantis Vytis Lasys. Kone per visą kiemą išsirangiusį didžiulį žvėrį vyras kūrė kelias dienas.

Be pirštų gimęs panevėžietis stebina savo piešiniais. Dažniausiai vyras piešia paprastais pieštukais. Esą pomėgis, kaip niekas kitas suteikia stiprybės ir įrodo, kad bet kokia negalia įveikiama, jei tik yra noro. Vyras džiaugiasi, kad pieštukų imasi ir jo penkiametė dukra, taip pat gimusi su tokia pačia negalia. Baltas popieriaus lapas ir keletas paprastų pieštukų. Viskas ko reikia panevėžiečiui menininkui imtis darbo. Ir taip mikliai vyras darbuojasi pieštuką prilaikydamas plaštakomis.

Antradienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia. Eidamas 62-uosius savo gyvenimo metus mirė dailininkas Valdas Gilius. Liūdna žinia „Facebook“ paskyrose dalijasi vyro draugai ir pažįstami. Pačiame vyro profilyje publikuojami draugų įrašai. Vyras gimė 1960 m. Kaune. 1984 m. baigės tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute, o nuo 1985-ųjų dalyvavo įvairiose parodose.

Kiekvienas žmogus tikriausiai save apibūdinti galėtų ne vienu žodžiu. Štai visaginietis Aleksas Urazovas (37) save apibūdina taip: neformalaus ugdymo mokytojas, gidas, menų rezidencijos „Taškas“ administratorius bei menininkas. Jis jau ne vienerius metus visiškai nevartoja alkoholio, nerūko ir po miestą visada vaikšto basomis. „Norėjau tapti kietu vyru ilgais plaukais ir tatuiruotėmis, kuris gyvena nors ir keistai, bet įdomiai. Galiu tapti pavyzdžiu kitiems“, – sako jis.

Jau po poros dienų Škotijoje prasidės pasaulinė klimato kaitos konferencija į kurią šalių lyderiai per porą dienų atskris lėktuvais. O vieno vokiečio kelionė iki Škotijos prasidėjo dar prieš tris mėnesius. Vyras per septynias šalis ir dešimtis miestų rieda paties sukonstruotoje, savo kojomis varomoje metalinėje sferoje. Ir pakeliui renka žmonių pažadus saugoti mūsų planetą.

Pedofilijos skandalas Vilniaus arkivyskupijoje – po 17 metų pertraukos vilnietis menininkas apkaltino kunigą jį išnaudojus seksualiai. Esą tuomet vos dešimties berniuką kunigas ne tik glostė, bet ir kišo rankas į trumpikes. Kol vyksta bažnyčios tyrimas, ar tikrai kunigas galėjo išnaudoti vaiką, pedofilija įtariamas dvasininkas nušalintas nuo kunigystės. Tačiau nuo detalesnių komentarų bažnyčia susilaiko.

Vilniaus apylinkės prokuratūra trečiadienį nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės simbolių išniekinimo Dainiaus Liškevičiaus videoperformanse. Kaip pranešė prokuratūra, tyrimas nutrauktas dėl suėjusios senaties.

Dalis Lietuvos kultūros institucijų ir organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, teisėsaugą dėl grėsmės kultūros institucijų veikimui ir raiškos laisvei. „Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje“, – teigiama pirmadienį išplatintame viešame laiške prezidentui, Seimui, prokuratūrai ir policijai.

Teisėsauga ėmėsi tirti prieš 21 metus Dainiaus Liškevičiaus sukurtą videoperformansą, kuriame menininkas nusišluosto šokoladu išteptą veidą į Lietuvos vėliavą. Šeimos gynimo maršo organizatoriai dėl šio meno kūrinio ruošia prokuratūrai ir dar vieną – grupinį skundą. Menininkas piktinasi, kad jo darbą protestų organizatoriai išnaudoja savo tikslais, nepasakoja jo konteksto ir taip kiršina visuomenę.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prieš 21 metus menininko Dainiaus Liškevičiaus sukurto videoperformanso, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, skelbia portalas LRT.lt. „Tyrimo metu bus išsiaiškinta, ar nusikaltimas buvo padarytas. Tyrėjai nustatys visas aplinkybes. Jei tai meno kūrinys ir nebuvo siekta išniekinti, tai procesas gali būti ir nutrauktas. Į kultūrinį išsilavinimą turinčius ekspertus bus kreipiamasi išvadų, kad jie galėtų įvertinti.

Iš Alytaus kilęs menininkas Algirdas Gataveckas „Facebook“ paskyroje pasiūlė LGBT eitynes rengti Alytuje, kai Kauno savivaldybė praeitą ketvirtadienį nedavė leidimo tokiai akcijai. Tuo tarpu Alytaus meras Nerijus Cesiulis nurodo, kad miestas dar nėra pasiruošęs LGBT palaikymo akcijoms, nors gerbia ir priima visokias šeimas. Eitynės gerintų miesto įvaizdį Toks renginys, A. Gatavecko nuomone, būtų naudingas Alytaus miesto įvaizdžiui.

Liūdna žinia architektų bendruomenei. Mirė žymus menininkas, architektas Jaunutis Vincentas Makariūnas. „Pavasario dangus pritemo, sužinojus liūdną žinią, kad netekome garsaus mūsų Vilniaus Vytauto Didžiojo (Vytautinės) gimnazijos alumno, žymaus menininko, architekto Jaunučio Vincento Makariūnio (1934-08-04 – 2021-04-17). Šioje žemėje esam visi laikinais svečiais, bet taip norisi gyventi amžinai, žemės būtyje ir žmonių atmintyje.

Meilė gyvenimui neblėsta, jei į jį įneši spalvų – štai toks, greičiausiai, ruso pensininko Vladimiro gyvenimo moto. Ant kūno jau nelabai ir liko laisvo lopinėlio, kuris nebūtų tatuiruotas. Net 74-ių metų vyro veidas – puoštas tatuiruotėmis. „Man reikia tatuiruočių, nes man jos suteikia daug energijos kovojant su nemaloniais jausmais, gyvenimo sunkumais. Jos man suteikia galios ir primena praeitį“, – sako menininkas Vladimiras „Spartakas“ Sedakovas.

Judri Izraelio sostinės gatvė atrodo kaip lengvas teptuko potėpis. O štai menininkas teptuku „ryškina“ vaivorykštę. Kitoje nuotraukoje atrodo, kad jis piešia debesį. Šio menininko nuotraukos darytos ne kuo kitu, o mobiliuoju telefonu. Tačiau jos – visiškai kitokios, nei esame įpratę matyti. Anot jo, taip matyti pasaulį jis pradėjo po nelaimės prieš penkerius metus, kai leisdamasis parašiutu nukrito į nuotekų rezervuarą.

Raudona, per pusę įlūžusi tradicinė Londono taksofono budelė, Jungtinės Karalystės sostinės metro reprodukcija ir kiti menininko Banksy darbai eksponuojami Miunchene. Menininko tapatybė – paslaptis, tačiau net ir būdamas anonimas už šmaikštų, perversmą sukeliantį gatvės meną jis sulaukė pasaulinio pripažinimo.

Paimame kokoso lukštą, ant jo nupiešiame lapo trafaretą ir pjauname. Štai ir turime puikią paveikslo detalę. Tokiu originaliu būdu, pasitelkęs kokosų lukštus, Nigerijos menininkas Nathanielis Hodunu savo meno projektui gamina net mažiausias detales. Eksperimentuoti su kokos7 lukštais Nathanielis pradėjo dar 2006 metais, kai dovanų gavo du kokosus. „Mokykloje, kurioj mokiau, tėvų tarybos pirmininkas man davė du kokosus ir pasakė: „Žinau, kad su jomis galima kažką padaryti.

Nagingomis rankomis išgarsėjęs Palangos menininkas Vytautas Kusas pristato naujausius savo darbus. Sako, pirmą kartą pamėgino ką nors sumeistrauti panaudodamas metalą. Ar jam pavyko?  Miniatiūrų kūryba pagarsėjęs menininkas iš Palangos Vytautas Kusas pusės žmogaus nago dydžio inkilui klijuoja laktą. Nors darbas su medžiu menininkui įprastas, su metalu jis nėra dirbęs. Tad nusprendė save išbandyti. „Buvo prie piršto prikibęs, nes aš užmiršau, kad jis kaista, metalas.

Trumpa atgaiva akims ir sielai. Didįjį lietuvių talentą – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį – nuo šiol galima ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patiems pasijusti tarsi jo paveikslų viduje. Nacionalinėje dailės galerijoje pradeda veikti virtualios realybės kelionė po Čiurlionio pasaulį, tam tereikia užsidėti specialius akinius. Instaliacija jau pelnė tarptautinių apdovanojimų, o tautiečiams lietuviai kūrėjai ją pristato pirmą kartą. Kviečiame į neįprastą pasaulį Čiurlionio akimis.

Kaunietis menininkas siekia, kad iš Laisvės alėjos būtų iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas. Jis sako, kad paminklas sukurtas tarpukariu, kai Vilnius buvo okupuotas ir jame atsispindi sostinės išvadavimo idėja. O atstatant monumentą į prasmę nepasigilinta, ir jis dabar pristatomas kaip Žalgirio mūšio atminimas. Tad kyla daug painiavos. Jis siūlo paminklą kelti į muziejų, tačiau istorikai ir paminklo statytojai tikina, kad griauti simbolių negalima.

Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl stebina Lietuvą. Nagingomis rankomis išgarsėjęs vyras šį kartą sukūrė miniatiūrinių daiktų kolekciją. Joje ir kavamalė, ir vaikiška lovytė, ir lauko tualetas. Net akvariumas su tikromis žuvimis. Tačiau labiausias menininkas didžiuojasi penkių centimetrų pločio šachmatų lenta. Mažiausios jos figūros – pėstininko – aukštis vos 7 milimetrai. Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl turi kuo nustebinti.