„Paminėsiu kibernetiką ir kosmoso dimensiją, taip pavadinkime. Tai yra tos sritys, kuriose mes tikrai kaip Gynybos štabas, kaip Ginkluotosios pajėgų štabas, turime gilintis ir domėtis. Tos priežastys yra objektyvios, tiesiog tos dimensijos nėra išvystytos tomis apimtimis, kaip yra kai kuriose NATO valstybėse“, – antradienį žurnalistams sakė R. Baltrėnas.
Taip jis kalbėjo baigiantis Lietuvos gynybos plano treniruotės pratyboms „Perkūno tvirtovė 2025“.
„Mes labai intensyviai konsultuojamės su NATO valstybėmis, kurios turi stiprias pajėgas toje srityje, ir tai mums padeda suprast, bent jau teoriniame lygyje, kaip reikėtų suintegruot tuos pajėgumus, jeigu juos skirtų NATO valstybės mums gynybos metu“, – teigė jis.
Pasak generolo leitenanto, pratybos „Perkūno tvirtovė“ buvo sudarytos iš keleto dalių: mokymosi, įsakymų rengimo ir jų pristatymo vadovybei.
„Prie viso šito mes taip pat patikrinome procedūras, kokia yra sinchronizacija su mūsų NATO partneriais. Vienas iš pavyzdžių yra, kad tuo pačiu metu, kai mes atlikome „Perkūno tvirtovę“, Norvegijoje vyko „Tvirto atsako“ NATO mokymai, (...) tai mums leido iš Lietuvos palaikyti įslaptintą ryšį su mūsų kariais Norvegijoje ir užsitikrint savo procedūras“, – kalbėjo R. Baltrėnas.
„Perkūno tvirtovės“ pratybų metu paruoštais kovinio įsakymo dokumentais vadovausis Lietuvos kariuomenės koviniai vienetai, kurie rudenį dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“.
Jų metu bus vykdomi taktiniai manevrai įvairiose vietose ir kariniuose poligonuose pagal šalies ginkluotos gynybos sumanymą. Kaip ir kiekvienose pratybose, taip ir šiose buvo siekiama identifikuoti spragas bei pamokas, kurias reikia išspręsti ar tobulinti.
Kaip rašė BNS, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
