„Žinodami, iš kur ateina grėsmė, labai suprantama, kad Baltarusijos pasienis, Rusijos pasienis – mes kalbame apie gynybą tose vietose, tai savaime suprantama, kad palankiausia gynybos kontekste būtų tos vietos“, – antradienį kalbėjo jis.
Tiesa, pasak gynybos štabo viršininko, krašto apsaugos ministrei pateiktame kariniame patarime buvo akcentuota pati bataliono steigimo būtinybė, tačiau ne konkreti vieta.
„Nuo kariuomenės vado ministrei buvo pateiktas karinis patarimas, kuriame mes aiškiai pasakėme, kad mums reikalinga atitinkamo dydžio, brigados dydžio arba du bataliono dydžio poligonai. Tame patarime nėra įvardintos vietos, todėl kad tai yra platesnių, ne kariuomenės lygio, diskusijų (klausimas – ELTA), kaip visa tai atrodys“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Praėjusią saviatę krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė teigė, jos teritorija, kur galėtų įsikurti naujas poligonas, gali paaiškėti rudenį. Anot jos, gavus karinį patarimą, dabar prasidės konkrečios potencialios vietos poligonui paieškos.
Viceministrė taip pat pažymėjo, kad kariniam poligonui reikia mažiausiai 20 tūkst. hektarų ploto.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
