Paaiškėjo, kad devynerių metų įkalinimo bausmė Vitui S. buvo paskirta dar šių metų sausio mėnesį, tačiau šis pateikė apeliaciją. Lietuvos Apeliacinis Teismas šį skundą pripažino nepagrįstu tik prieš keletą dienų, gegužės 12-ąją. Bet ir tai dar nebuvo ta diena, kai Vitui S. būtų prasivėrę įkalinimo įstaigos vartai.
Mat atmesta kaip nepagrįsta nuteistojo apeliacija vėl pasiekė pirmos instancijos teismą ir šis per savaitę turėjo įpareigoti atitinkamas institucijas (šiuo atveju policijos pareigūnus – aut. past.) įvykdyti teismo nuosprendį ir pristatyti Vitą S. į įkalinimo įstaigą.
Reglamento buvo laikomasi, mat teismo sprendimą numatyta įvykdyti gegužės 18-ąją, t.y. praėjus 6 dienoms po Apeliacinio teismo sprendimo. Bėda tik ta, kad Vito S. planuose buvo visiškai kitas įvykių scenarijus. Vietoj bausmės jis apsisprendė griebtis nelegaliai įsigyto ginklo, nuvykti į Karmėlavoje gyvenančios dukros namus ir ten įgyvendinti tik sau suprantamas užmačias.
Rezultatas – dukra sunkiai sužalota, jos sugyventinis lengvai sužeistas, namas, kuriame gyveno ši pora supleškintas, o pats Vitas S. nusišovė. Ar jums nekyla klausimų dėl visos šitos istorijos? Pavyzdžiui, kodėl tiek ilgai užtruko apeliacijos nagrinėjimas? Taip, teismai yra perkrauti bylomis, tad dėl to, greičiausia, nereikėtų kažkam priekaištauti. Galbūt būtų galima diskutuoti dėl apeliacijos nagrinėjimo pagreitinta tvarka. Tačiau esminis klausimas, kodėl bausmės už sunkų nusikaltimą sulaukęs Vitas S. dar beveik keturis mėnesius buvo paliktas laisvėje?
Atsakymų paieškos
Išgirsti Kauno apygardos teismo (būtent jis sausio mėnesį priėmė sprendimą) argumentus, kodėl paskyrus bausmę nebuvo sugriežtintos kardomosios priemonės Vitui S. nepavyko. Atsakymų į žurnalisto klausimus teismo atstovai taip ir nepateikė. Iki nuosprendžio buvo apsiribota rašytiniu pažadėjimu neišvykti ir nurodymu nesiartinti prie nukentėjusiosios bei kitų artimųjų. Tos pačios kardomosios priemonės paliktos ir priėmus nuosprendį, bet šiam dar neįsiteisėjus. Apeliacinis skundas pratęsė Vito S. dienas laisvėje net keletą mėnesių.
Naujienų portalui tv3.lt anonimišką šios situacijos vertinimą sutiko pateikti patikimi šaltiniai prokuratūroje. Teigta, kad teismas priimdamas nuosprendį įvertina ne tik bylos aplinkybes, bet ir kitą surinktą informaciją.
Tad kilus klausimui, ar būtina keisti kardomąją priemonę, kurios sąlygų per visą bylos nagrinėjimo procesą žmogus nebuvo pažeidęs, gali būti priimamas nuteistajam palankus sprendimas (kaip ir nutiko Vito S. atveju – aut. past.).
Antras argumentas yra tas, kad nuosprendis Vitui S. nebuvo įsigalėjęs. O žinant, kaip įvairūs sprendimai yra skundžiami, teismas, palikdamas tas pačias kardomąsias priemones, galimai siekė nuo to apsidrausti.
Pokalbis apie bylų nagrinėjimo trukmę ir kardomųjų priemonių keitimo niuansus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku Rimvydu Norkumi:
- Kokia situacija Lietuvos teismuose dėl bylų nagrinėjimo trukmės?
- Kalbant bendrai, tai baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmė kasmet trumpėja. Situacija gerėja, tokių bylų mažėja. Procesai yra trumpinami. Šie procesai Lietuvoje nėra ilgi lyginant juos su tam tikrų kitų valstybių pavyzdžiais.
- Kodėl, jūsų nuomone, nuteistasis Vitas S. nebuvo suimtas?
- Čia, kaip supratau iš jūsų apibūdintos situacijos, kardomosios priemonės klausimas. Reikia nepamiršti, kad tai, kaip vykdomos kardomosios priemonės priklauso nuo kompleksinių veiksmų. Už juos atsakingos įvairios institucijos.
Ar buvo pagrindas griežtinti kardomąsias priemones, pasakyti yra sunku. Atsižvelgiant į tai, kad jis nepažeidė prieš tai, bylos nagrinėjimu metu, paskirtos kardomosios priemonės, tai gal ir nebuvo pagrindo nuteisus laisvės atėmimo bausme iš karto siųsti jį į kardomąjį kalinimą. Turint omeny, kad nuteistojo skundą nagrinėjo Apeliacinis teismas ir galėjo bausmę pakeisti, net išteisinti. Ir tada asmuo būtų be pagrindo laikytas suėmime.
- Kodėl įvyksta tokio pobūdžio nusikaltimai?
- Kažkurioje vietoje sistema nesuveikė, kažkurioje vietoje nesugebėta apginti žmogaus teisių, užtikrinti jo saugumo.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į ikiteisminio tyrimo kokybę, kuri vis dar galėtų būti geresnė. Jeigu bylą perdavus į teismą procesas vyksta ilgai, dažnai tai būna susiję su nepakankama ikiteisminio tyrimo kokybe. Dažnai teismams reikia skirti ekspertizes, o tai reiškia, kad tam tikros aplinkybės savo laiku buvo nepakankamai ištirtos.
