• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavasario šilumai pažadinus varles ir rupūžes šokuojančios šaltakraujės skuba į nerštavietes nepaisydamos gatvių ir kelių, tad vairuotojai raginami būti itin atidūs. Šis metas ne tik varliagyvių migracijos, bet ir meilės laikas. Kuo ypatingi šių kurkiančių pievų ir kūdrų  gyventojų santykiai?

Pavasario šilumai pažadinus varles ir rupūžes šokuojančios šaltakraujės skuba į nerštavietes nepaisydamos gatvių ir kelių, tad vairuotojai raginami būti itin atidūs. Šis metas ne tik varliagyvių migracijos, bet ir meilės laikas. Kuo ypatingi šių kurkiančių pievų ir kūdrų  gyventojų santykiai?

REKLAMA

Kasmet šalies keliuose žūsta dešimtys tūkstančių pavasarį migruojančių varlių bei rupūžių. Šioms po žiemos atkutusioms rupūžėms pasisekė – jos saugiai keliauja į nerštavietes modernia varliagyviams skirta požemine sistema įrengta Pavilnių regioniniame parke, šalia Belmonto. Pasak ekologo Roko Butkaus, nesaugant varliagyvių, daugiau rūpesčių atsirastų ir žmonėms.

„Vabzdžių nepageidaujamų žmonėms padaugėja. Varlės kaip žinome labai daug uodų suvalgo. Ir kitiems gyvūnams maisto sumažėja“, – sako ekologas Rokas Butkus.

REKLAMA
REKLAMA

Gamtininkai sako, kad iš šimtų varliagyvių, kol jie subręsta, išlieka tik vienetai, dėl to kiekvienas neršti keliaujantis varliagyvis ypač svarbus. Mat dėl sausrų, sunaikintų nerštaviečių, chemikalais purškiamų laukų  ir pievų varliagyvių populiacija ir įvairių jų rūšių drastiškai mažėja.

REKLAMA

„Nerštaviečių sunaikinimas. Jeigu keliai ir jeigu nėra gerų žmonių, ne tik kad gandrai kada nors bus piešiami be varlės snape, bet jų tiesiog ir mes patys nematysim“, – pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

O kad varlės ir rupūžės neišnyktų jos turi saugiai pasiekti vandens telkinius, kuriuose neršia. Ir tą  daro dažniausiai ne po vieną.

Rupūžės patelę į telkinį neša visai ne patinėlis. Priešingai. Ant kupros iki telkinio patiną neša rupūžė. O patinas rupūžę apsikabinęs visai ne dėl to, kad norėtų geriau pajausti vienas kitą, taip patelė leidžia ikrelius, o patinas juos apvaisina. Tiesa, pasiekus vandens telkinį varliagyvių artumas ir meilė dažniausiai čia ir baigiasi.

REKLAMA
REKLAMA

„Atsisėdi ir stebi, tai žiūri, kad ten plaukiojimas, maišymasis. Na žinoma tokių monogamų, kaip tų, kurie sukuria poras, varliagyvių tarpe tikrai nesitikėkim“, – teigia S. Paltanavičius.

Nors romantikos varliagyviams taip pat reikia. Varlių serenadas galima bus išgirsti vakarais, orams atšilus. Gamtininkai sako, kad nerštavietėse dainuojantys varliagyviai labiau traukia priešingos lyties atstovus.

„Dar skatinimas ne tik, kad fiziologinis, ne tik, kad kvapai, ne tik kažkoks genetiškai užprogramuotas, bet ta geroji atmosfera, kuri sukurta šios muzikos“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

Varlių migracija turėtų tęstis maždaug iki gegužės vidurio. Gamtininkai sako, kad varliagyvių keliuose gali padaugėti šiltomis naktimis ir lietui lyjant, dėl to vairuotojams primena būti atidžiais ir varlių bei rupūžių migracijos vietose sumažinti greitį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų