Ministras teikė, kad griežtesni suvaržymai, pavyzdžiui, karantinas kol kas nesvarstomi, nes dar nėra panaudoti visi sveikatos sistemos ištekliai ir jungtinės pajėgos bendradarbiaujant tarp regionų.
„Mano žinutė būtų trumpa, kad virusas mus yra pajėgus išgaudyti po vieną ir galbūt pridaryti problemų kažkokiame regione atskirai, bet ta informacija, kuria šiandien pasidalinome kartu, aiškiai rodo, kad suvieniję visas organizacines pajėgas, tai reiškia, visus regionus kartu, mes esame pajėgūs dar užtikrinti visų pagrindinių paslaugų teikimą.
Bet tam reikia, kad regionas veiktų ne vienas atskirai, bet būtų naudojami visi organizaciniai, žmonių ištekliai kartu – vieningai ir naudojant koordinacinį mechanizmą. Tada didžioji dalis paslaugų dar gali būti užtikrinta“, – komentavo jis.
Palygino situacija su pernai
Paklaustas, ar ligoninės nestokoja būtinosios įrangos, deguonies kaukių, ministras neslėpė kad pavienės ligoninės susiduria su šiomis problemomis, bet žiūrint į visą sistemą trūkumo nėra.
„Taigi klausimas ir yra, kaip organizuojame šių išteklių paskirstymą, kaip jie mobiliai juda tarp ligoninių“, – sakė jis.
Anot ministro, gera žinia čia ta, kad didžioji dalis gydymo įstaigų darbuotojų yra pasiskiepiję, todėl dabar matome darbo rezultatuose tam tikrą sėkmę.
„Šiandien tikrai daug paslaugų nebūtų teikiama, jei sirgtų tiek sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų, kiek jų sirgo gruodį ir sausį. Kitas dalykas, kad prie analogiško sergamumo masto tokiu metu gruodį, sausį, jei neklystu buvo beveik tūkstančiu daugiau pacientų ligoninėse taigi ači9 tiems, kurie pasiskiepijo, nes būtent jų dėka situaciją dar galima valdyti organizacinėmis priemonėmis, o ne karantinu, judėjimo, mokslo uždarymu“, – kalbėjo A. Dulkys.
Išeitis – spartesnė vakcinacija
Tiek Santaros klinikų, tiek ir kitų ligoninių vadovai pripažino, kad net ir efektyviau perskirsčius paslaugas tarp regionų, pacientų daugės dėl augančio sergamumo bei kaip išeitį teigė matantys tik spartesnę gyventojų vakcinaciją.
Pasak F. Jankevičiaus, nors Vilniaus regione gydymo įstaigoms netrūksta priemonių, deguonies aparatų, „situacija išlieka rimta“ – užimta maždaug 80-90 proc. vietų COVID-19 gydymui, panaši situacija ir intensyvios terapijos skyriuose. Anot jo, situaciją sunkina dar ir tai, kad Vilniaus regione yra didžiausia aukščiausios rizikos, 65-erių ir vyresnių gyventojų, koncentracija, jie taip pat vangiau skiepijasi, nei kituose regionuose.
„Tad vienas pirmųjų tikslų – kuo daugiau šios amžiaus žmonių grupės paskiepyti, laikytis visiems puikiai žinomų apsaugos priemonių“, – kalbėjo profesorius.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas teigė, kad nors sergamumo rodikliai Klaipėdos regione prasčiausi, jau trečią savaitę pacientų skaičius ligoninėse „išlieka stabilus“. Pacientai, anot jo, paskirstyti tiek regione, tiek ir perduodant juos kitiems regionams.
„Situacija aiški labai: patys sunkiausi ligoniai, trys ketvirtadaliai yra nesiskiepiję. Tad žinutė labai aiški – reikia skiepytis“, – tvirtino jis.
Situaciją mato optimistiškai
Šiaulių ligoninės laikinoji vadovė Česlova Špūrienė tvirtino, kad šiuo metu įstaiga yra „šiek tiek apribojusi“ chirurgines paslaugas, tačiau visas būtinąsias ambulatorines, konsultacines, terapines ir dalį chirurginių paslaugų teikia. Anot jos, COVID-19 vietų užimtumas Šiaulių regione taip pat siekia apie 80 procentų.
Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius teigė, jog klinikos paslaugų iki šiol nėra sumažinusios, tuo metu regiono ligoninės kaip tik padeda kitų regionų įstaigoms, pavyzdžiui, dalį Alytaus pacientų savaitgalį perėmė Prienų ligoninė.
Jis džiaugėsi, jog lyginant su situacija prieš metus, užsikrėtimai COVID-19 tarp personalo, metus, „tėra vienetai“, o pacientų skaičius sudaro „apie 60 proc. pernai metų piko“.
Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas sako, kad situaciją regione gelbsti tai, jog pasiskiepijusių skaičius čia „artėja 80 procentų“ ir yra didžiausias tarp regionų. Direktorius tvirtino, kad pacientų „mainai“ tarp regionų vyko ir iki šiol – dalį Panevėžio pacientų perėmė Romainių tuberkuliozės ligoninė, Panevėžys antrosios bangos metu buvo perėmęs dalį Šiaulių pacientų, o Panevėžio pacientus, laikinai uždarius Urologijos skyrių, buvo perėmusios Santaros klinikos.
„Penkios didžiosios ligoninės tikrai yra pasiruošusios bendradarbiauti ir perimti vienos kitų srautus –tikrai nepritrūksime nei lovų, deguonies, nei personalo“, – tikino A. Skorupskas.
Ligoninėse – arti 1,7 tūkst. pacientų
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1690 COVID-19 sergantys žmonės – beveik dviem dešimtimis daugiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 172 žmonės – maždaug dešimtimi mažiau nei ankstesnę parą. Iki tol kelias savaites kasdien tokių žmonių buvo apie pusantro šimto.
90 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1417 žmonių.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.
Virš 3 tūkst. atvejų
Praėjusią parą nustatyti 3058 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepytas arba paskiepytas nepilnai 21 žmogus.
Praėjusią parą 2364 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6936 asmenys.
Šalyje praėjusią parą atlikta 16,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1226,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 13,2 procento.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5544 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 379,4 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 28,6 tūkst. – maždaug tūkstančiu daugiau nei ankstesnę parą.
