Ar Nausėdos laukia Pakso likimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ kartu su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo A. Paulauskas.
Jei komisija sako, kad prezidentas sulaužė priesaiką ir pažeidė konstituciją, tai aišku, kad turi būti pradėtas apkaltos procesas. Ar šitie du procesai – dabartinis ir vykęs prieš 20 metų – yra sulyginami? Ar jie panašūs?
Sulyginti jų tikrai negalima ir netgi panašumų nelabai yra. R. Pakso apkaltos procesas prasidėjo nuo VSD kreipimosi į Seimą, į Premjerą, į Prezidentą, kur buvo išdėstytos visos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, įvardinti asmenys, faktai, buvo teikiami įrodymai. Kitaip sakant, buvo rimta medžiaga.
Negana to, dar buvo sudaryta komisija Seime, pirmoji komisija buvo profesoriaus Sakalo, kur buvo atskleista dar daugiau faktų. Jeigu kalba išvadose, kad prezidento patarėjas – tai konkrečiai įvardinama pavardė, ką sakė, ką darė, kokie gauti įrodymai apie neteisėtą veiklą ir panašiai. <...> Viskas yra sudėliota aiškiai ir suprantamai bet kam, kas skaitys tas išvadas.
Šitose išvadose, jeigu skaitys žmogus, kuris neypatingai domisi šia istorija, nieko negalima suprasti. Ir komisija viršijo savo įgaliojimus su išvada, kad prezidentas pažeidė Konstituciją. Ji šioje vietoje galėjo pasakyti, kad „galbūt“ ar „mums taip atrodo“.
Seimo komisija neturi konstitucinių įstatymiškų įgaliojimų spręsti, ar asmuo savo veiksmais pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.
Konstitucinis teismas pasako galutinai ir aiškiai, ar pažeidė, ar ne. Ir be jo išvados niekas nepradeda apkaltos dėl to punkto pažeidimo.
Pats griežčiausias išvados punktas, kad prezidentas yra pažeidžiamas, nes jo aplinkoje jis susitikinėja su asmenimis, prekiaujančiais trąšomis. Pirmas dalykas, reikia išaiškinti sąvokas. Kas yra prekiavimas trąšomis? Juk prekiavimas trąšomis nėra nusikaltimas arba pažeidimas. Kaip prekiavimas trąšomis daro grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui?
Išvadose trūko konkretumo. Jeigu jau matyčiau išvadą, tikrai norėčiau, kad ten būtų kaip ir Sakalo komisijoje: vardai, pavardės, susitikimo laikai, kas, kada, kam skambino, ko prašė ir taip toliau.
Komisija rašo: asmenys, kurie yra tokie pažeidžiami, tapo valstybės strateginių įmonių vadovais ir išrinktojo prezidento patarėjais. Čia yra vieši asmenys, kodėl jie turi būti slepiami? Tą patį klausimą uždavė ir Premjerei – ji nieko nežino, prezidentas irgi nieko nežino. Tai, kas juos skiria, kodėl jie iki šiol dirba, jeigu yra tokie pažeidžiami ir kelia grėsmę?
Tas pats VSD turėjo rėkti, šaukti, kad juos reikia atleisti. Kažkas čia nesiriša, taip nebūna gyvenime, kad paskiria tokius vadovus ir visi pratyli.
Man atrodo, tai – pirmas atvejis istorijoje, kada prezidentas pasinaudojo savo absoliutaus imuniteto teise. Prisiminkime, Algirdas Brazauskas, būdamas ministru pirmininku, liudijo prokuratūros tyrime dėl „Draugystės“ viešbučio. Valdas Adamkus liudijo Seimo komisijoje dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo ir dėl CŽV kalėjimo. Dalia Grybauskaitė irgi raštu atsakinėjo į specialių komisijų klausimus. Čia yra pirmas atvejis, kai prezidentas neatsakė į klausimus. Kaip jūs tai vertinate?
Kitaip atsakyčiau – prezidentai niekada neskuba teikti parodymų. <...> Yra niuansų, bet nebuvo tokių, kurie raštu atsisakytų atsakyti. Nežinau, kodėl prezidentas taip nusprendė. Galbūt turėjo kokių tai sumetimų, aš būčiau pataręs jam visgi atsakyti. Tai yra pagarba pačiam parlamentui. <...> Tu gali žmones ignoruoti, bet institucijos negali ignoruoti.
Pabandykime pagalvoti garsiai, kodėl prezidentas to nepadarė? Ar jūs manote, kad jis tiesos sakyti nenorėjo, o meluoti negalėjo?
Būtų tokia pirma versiją, kad galbūt dėl to. Galbūt jis matė, ką ir pasakė garsiai, kad komisija turi išankstinę nuomonę ir kad jo atsakymai niekaip nepaveiks išvadų. Ir, kad jis ignoruoja, galbūt parodo komisijos vietą ir kad ji nėra visai gera.
