Kokios yra svarbios priežastys, kurioms esant būtų galima nutraukti antros pensijų pakopos kaupimo sutartį?
Šioje situacijoje, man atrodo, yra labai svarbu suprasti, ką iš tikrųjų pasakė Konstitucinis Teismas: nebekaupti žmogus galėtų tada, kai kaupimas taptų itin apsunkintas arba betikslis. Tai turi būti išskirtinės aplinkybės ar įvykiai žmogaus gyvenime, bet jie turi būti apibrėžti.
Aš supratau taip, kad jei žmogaus sveikatos būklė yra tokia, jog jis negali užsidirbti, negauna pakankamai pajamų.
Taip, arba negauna kompensuojamo gydymo, yra reikalingi vaistai, arba, jei žino, kad gyvens trumpai. Arba jei ištinka sunki negalia jį ar nepilnametį vaiką šeimoje, tai manau, kad tokios aplinkybės tikrai galėtų būti išskirtinės. Atliktoje apklausoje turime virš 3000 atsakymų, tai beveik visi pažymi kritines ligas ar sunkią negalią kaip aplinkybes, dėl kurių gali būti stabdomas pensijų kaupimas.
Kaip jūs įsivaizduojate tą galutinį sprendimą? Kaip jis turėtų atrodyti?
Norėčiau pabandyti susitarti su opozicija, nes šitam politiniam ciklui ir esamiems Seimo nariams iki metų pabaigos liko 6 mėnesiai, po to Seimas keisis, žiūrėsime, kaip atrodys politinių partijų dėlionės naujame parlamente. Bet norėtųsi su politinėm partijom susitarti, ar dabartinė sistema gali toliau tęstis ir galioti ilgesnį laiką.
Tada, jeigu mes susitariame, kad sistema turi tęstis, jog ji apsaugo žmones senatvei, tada tuos keitimus sistemos viduje reikės išdiskutuoti drauge pagal Konstitucinio Teismo raidą. Tai aš bandysiu tą padaryti.
Bandau įsivaizduoti situaciją: sužinau, kad sergu 4 stadijos vėžiu, medikų konsiliumas Santaros klinikose man sako – tau liko gyventi pusė metų, aš kreipiuosi, kad išmokėtų man antra pakopa mano per gyvenimą sukauptus pinigus. Ir man mano tėvynė sako: žinai, mes norėjom, kad tu po truputėlį atsiimtum, tai mes viską, ką davėme tau, atsiimam. Jūs įsivaizduojat tokį sprendimą?
Turbūt manyčiau, kad yra kritinės aplinkybės, kurioms esant galima būtų kalbėti apie pilną sumą, nes gal ir valstybė tada norėtų padėti žmogui būtent tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Bet reikia nepamiršti, kur buvo valstybės prisidėjimo pagrindinis tikslas – pagrindinis tikslas buvo paskatinti žmogui taupyti ir kaupti senatvei, kad jis turėtų ją sotesnę, oresnę ir jam nereikėtų socialinės paramos.
Tai yra valstybės prisidėjimas prie žmogaus sąmoningo sprendimo kaupti. Tai turbūt tą irgi reikia įvertinti. Taip pat žmogus mato, kokia sukauptos pensijos dalis yra jo, o kokia ateina iš valstybės, koks yra prieaugis. Tai tuos sprendimus reikės susidėlioti pakankamai greitai.
Yra dar vienas momentas, kuriuo norėčiau pasidalinti ir kur matyčiau kryptį valstybės ateityje – tai yra profesiniai fondai. Lietuvoje jų dar nėra, bet jie puikiai veikia kitose valstybėse ir manau, kad ir su darbdaviais galima apie tai pradėti kalbėti ar kaip apie alternatyvią sistemą, ar kaip papildančią sistemą.
Kaip suprantu, sprendimas dėl pensijų kaupimo laukia toks, kad jį sustabdyti galima sunkios ligos atveju, sveikatos ribojimais, negalia ir t. t. Kokios be to būtų svarbios priežastys? Ir kaip tai turėtų veikti: ar tai turėtų būti, kaip koks nors banke egzistuojantis kredito komitetas, kur tu prašai paskolos, tau susirenka krūvas žmonių, ar tai būtų valstybinė institucija, padalinys?
Jeigu apibrėžta yra pakankamai konkrečiai, subjektyvumo yra nedaug ir aš manyčiau, kad ko jau ko, bet naujos institucijos jokios nereikėtų tam formuoti arba būtų tiesioginis santykis žmogaus su fondu, arba su „Sodra“ reikėtų pagalvoti apie mechanizmą. Bet aš neatmesčiau ir tokio varianto, kad gali būti tokių aplinkybių, kurios nebus įvardintos, bet žmogui jos atrodys vis tiek kritinės ir ypatingai svarbios ir tada palikti galimybę žmogui pačiam įrodyti, kad tai yra svarbi aplinkybė.
Taip, įsivaizduokime, pagyvenusi moteris ar senolis kažkur vienkiemy užkibo ant telefoninių sukčių ir jiems atidavė viso gyvenimo santaupas, keliasdešimt tūkstančių eurų. Akivaizdu, kad tai žmogui bus ypatingas atvejis?
Taip. Bet aš tą ir noriu pasakyti, kad galimai mūsų pasiūlytame sąraše liks ir tokia opcija, kad žmogus pats galėtų pagrįsti, kad ta aplinkybė jam yra išskirtinė.
Dar reikėtų nusistatyti modelį, kuri instituciją tą spręstų. Dar neturime galutinio apsisprendimo, trečiadienį tokį karkasą turbūt jau turėsime. Bet jeigu būtų toks atvejis, kai žmogui tai atrodo kritinė aplinkybė, o fondui, tarkim, ne, tada spręstų teismas administracine tvarka.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše – E. Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre +“.
Naujoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ Edmundas Jakilaitis aktualiomis temomis kalbins politikus, ekspertus, visuomenės veikėjus.
