REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Tobulinant įmonių bankroto įstatymą, „kompiuterizuojant“ bankroto administratoriaus atranką, kad kreditorių ir įmonės interesams atstovautų kuo skaidriau išrinktas asmuo, panašu, kad patobulinimų reikės ir vos spėjusiam įsigalioti Fizinių asmenų bankroto įstatymui – užkirsti kelią piktnaudžiauti asmeninį bankrotą paskelbusiems asmenims ir sudaryti sąlygas bankroto administratoriams drausti savo veiklą.

REKLAMA
REKLAMA

Advokatų kontoros „Juridicon“ teisininkai primena, kad dar iki fizinių asmenų bankroto įstatymo Lietuvoje, bankrutavusiųjų užsienyje teismų sprendimai neretai buvo skundžiami, bylinėjamasi, ar bankrotą, vykusį Latvijoje, ar Didžiojoje Britanijoje, pripažinti Lietuvoje. Ir skolininkų, ir kreditorių problemas, taip, atrodytų, išsprendė galimybė skelbti bankrotą svetur neišvykus, tačiau panašu, kad su nauju reiškiniu kils ir naujų problemų.

REKLAMA

„Juridicon“ advokatas Algimantas Marcinkevičius svarsto, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra numatytų būdų, priemonių, kurie padėtų užkirsti kelią jau bankrutavusiems asmenims bankrutuoti darsyk: toliau vykdyti rizikingą veiklą ar užimti pareigas valstybinėse institucijose, taigi, daro prielaidą, kad susijusiais draudimais ir apribojimais būtų galima papildyti Įmonių bankroto įstatymą (ĮBĮ).

„Kaip vienas iš piktnaudžiavimą ribojančių būdų galėtų būti ĮBĮ papildymas nuostatomis dėl taikytinų tam tikrų ribojimų bankrutavusiam asmeniui. Tie ribojimai galėtų būti: draudimas bankrutavusiam asmeniui užimti tam tikras pareigas valstybinėse institucijose, draudimas tam tikrą laiką būti įmonės vadovu ar valdymo ir priežiūros organo atstovu, taip pat steigti ir būti dalyviu naujos ribotos atsakomybės bendrovės“, - aiškina jis.

REKLAMA
REKLAMA

Advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba teigia didelių Fizinių asmenų bankroto įstatymo spragų nematantis ir svarsto, kad vos jam pradėjus galioti, sunkumų atsiras nebent vėliau, taigi nepritaria profesinės veiklos ar naujo verslo ribojimams.

„Geriausia remtis tokiu atveju būtų užsienio šalių praktika, kiek žinau, ten jokių ribojimų nėra. Nebent tai, kad būtų ribojimas fizinių asmenų bankroto skaičius, pavyzdžiui, bankrutoti leidžiama kartą per 10 metų“, - svarsto jis.

G. Žliobos teigimu, nustačius, kad bankrotas tyčinis ir sąmoningas, procedūrų pradėti neleidžiama, o kitu atveju, bankrotas – natūralus procesas versle, be to, žmogaus negalima bausti už tai, kad šis ekonominio pakilimo laikotarpiu pasiskolino didelę sumą pinigų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, verslininkas turi dešimt uždarųjų akcinių bendrovių ir dalis iš jų bankrutavo, taigi įsteigė dar. Bankrotas versle – natūralus ciklas. Amerikoje įsteigiamos dešimtys tūkstančių uždarųjų akcinių bendrovių, tiek jų bankrutuoja, bet vienas kažkuris atneša milijardinį pelną. Bankrotas nėra gėda, kaip tik nereikia ribojimų, nes tai žmogaus teisė nusimesti nepakeliamą skolų kuprą“, - tikina jis.

Teisininko teigimu, gyventojai, susidomėję galimybe bankrutuoti Lietuvoje, jau nesvarsto vykti bankroto skelbti į Latviją. Tiesa, keliolika fizinių asmenų bankroto bylų turintis G. Žlioba sako, kad kol kas kyla vienintelis sunkumas – fizinių asmenų bankroto administratorių veiklos draudimas.

„Bankroto administratorius, užsiimantis įmonių bankrotais, priklauso vienai draudimo rūšiai, o fizinių asmenų – kitai, bet nė viena bendrovė neteikia tokių paslaugų. Kiek žinau, bankroto administatoriai kreipiasi į Latvijos draudimo bendroves, kurios galėtų teikti tokias paslaugas. Bet manau, kad toks sutrikimas laikinas, kol bus parengta tvarka. Nematau didelio skirtumo tarp privalomojo draudimo įmonių bankroto admisitratoriams ir fizinių asmenų“, - aiškina G. Žlioba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų