Vis dėlto skrydžių plėtra yra ilgalaikis procesas – Lietuvos oro uostų atstovė primena, kad oro bendrovės planuoja maršrutus ir veiklos apimtis ilgą laiką į priekį.
„Šiuo metu indikacijų, kad oro bendrovės planuoja nutraukti skrydžius, keisti plėtros planus ir nepridėti naujų krypčių, neturime“, – atsako Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Lina Beišinė.
„Pasikartojantys panašaus pobūdžio (masto ir dažnio) incidentai, kurie turi tiesioginės įtakos oro bendrovių operacijoms ir jų keleiviams, gali priversti oro bendroves peržiūrėti ne tik vykdomų bet ir planuojamų naujų krypčių perspektyvas“, – priduria ji.
Dėl kontrabandinių balionų praėjusią savaitę kelis kartus stabdyta Vilniaus ir Kauno oro uostų veikla. Turimais duomenimis, sutrikdyta per 170 skrydžių.
Kaip balionų atakos paveiktų skrydžius ir kainas, paaiškino ekonomistė
„Swedbank“ banko vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė akcentuoja, kad įmonės įskaitant ir oro bendroves, dažniausiai vertina riziką atsižvelgdamos ne į pavienius incidentus ar įvykius, o į ilgalaikes tendencijas. Todėl jeigu jos taptų nepalankios oro bendrovėms, šios gali imtis priemonių taisyti situaciją.
„Jeigu tokie sutrikimai taptų reguliarūs, labai tikėtina, kad kai kurios skrydžių bendrovės galėtų sumažinti skrydžių dažnį“, – komentuoja ji.
Vis dėlto masiško oro bendrovių pasitraukimo iš Lietuvos ekonomistė neprognozuoja.
„Vienkartiniai ar trumpalaikiai veiklos sustabdymai vargu ar lemtų masinį pasitraukimą iš Lietuvos rinkos – rinka yra pakankamai maža, bet strategiškai svarbi. Reikėtų nepamiršti, kad oro uostuose, ypač sostinėje, gyventojai skraido ne tik turistiniais, bet ir verslo tikslais, yra priimamos verslo ar politikų delegacijos“, – paaiškina G. Ilekytė.
„Negana to, oro uostas yra strateginės reikšmės objektas, tad jeigu jo veikla būtų paveikta reguliariai, tai tikrai atsilieptų ir Lietuvos ekonomikai“, – priduria ji
Pasikartojantys skrydžių atidėjimai arba atšaukimai didina oro bendrovių patiriamus kaštus, o tai gali paveikti ir bilietų kainas. Kita vertus, dėl kelis kartus sustabdyto oro uosto bilietai nepabrangs, tačiau vėliau kainoms įtakos gali turėti ir tai, kiek kartosis kontrabandinių balionų skrydžiai.
„Visgi, kol kas kalbame tik apie keletą kartų, kai buvo sutrikdyta oro uostų veikla. Tad kol kas labiau tikėtina, kad bendrovės stengsis išlaikyti kainų stabilumą“, – komentuoja G. Ilekytė.
Kitas ekonomistės paminėtas aspektas yra neapibrėžtumas ir nežinia, kai patys keleiviai gali sąmoningai nesirinkti skrydžių Lietuvos, ypač Vilniaus oro uoste.
„Taigi, dažni ir pasikartojantys sutrikimai ilgainiui mažintų oro uosto patrauklumą, tad atsilieptų ne tik pasiūlai, bet ir paklausai“, – paaiškina G. Ilekytė.
„airBaltic“ neplanuoja mažinti ar atšaukti skrydžių, bet yra viena sąlyga
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo aviakompanijų „airBaltic“, „Wizzair“, „Ryanair“ ir „Lufthansa“, ar ketina mažinti reisus į arba iš Lietuvos. Pirmieji sureagavo latvių oro bendrovė „airBaltic“.
Nemažai skrydžių į ir iš Lietuvos vykdanti oro bendrovė „airBaltic“ nurodo, kad kelis kartus sustabdžius Vilniaus oro uosto veiklą buvo paveikti 18 bendrovės tiesioginių skrydžių į Vilnių ir iš jo. Tai, anot bendrovės atstovų, turėjo įtakos platesnei oro linijų veiklai ir tolesniems skrydžių grafikams, įskaitant jungiamuosius skrydžius.
„Dėl šių sutrikimų buvo atšaukti, nukreipti, atidėti skrydžiai, keleiviams buvo sukeltas nepatogumų, o bendrovei – patirta didelių papildomų veiklos išlaidų“, – komentuoja „airBaltic“ atstovas spaudai Edvardsas Dalderisas.
Jo teigimu, „airBaltic“ glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, siekdama suvaldyti poveikį veiklai ir keleiviams, ir kol kas mažinti arba atšaukti skrydžių neplanuoja. Vis dėlto yra viena sąlyga.
„Kaip viena iš pirmaujančių aviakompanijų Lietuvoje, „airBaltic“ ir toliau yra visiškai įsipareigojusi rinkai. Aviakompanija toliau vykdo visus skrydžius į Vilnių ir Palangą bei iš jų ir šiuo metu neplanuoja mažinti ar atšaukti skrydžių, nebent oro erdvės apribojimai laikinai padarytų veiklą neįmanomą“, – paaiškina E. Dalderisas.
Tokiais atvejais, kai dėl oro erdvės apribojimų nebegalimi skrydžiai, keleiviams nepriklausys pagal Europos Sąjungos reglamentą Nr. 261/2004 taikoma kompensacija, nes skrydžių sutrikimai nėra susiję su aviakompanijos veikla.
„Nepaisant to, „airBaltic“ visada teikia visą reikiamą pagalbą keleiviams pagal Europos reglamentus ir aviakompanijos klientų aptarnavimo standartus“, – tikina E. Dalderisas.
ES261 reglamentas numato kompensacijas keleiviams už skrydžio atšaukimą, vėlavimą ar praleistus jungiamuosius skrydžius, jeigu sutrikimai įvyko dėl oro bendrovės kaltės. Keleiviai tokiais atvejais gali gauti kompensaciją iki 600 eurų.
Keleiviams kompensacija priklauso ne visada, bet jais turi pasirūpinti
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) primena, kad pagal ES261 reglamentą oro vežėjai kompensacijos keleiviams neprivalo mokėti, jeigu skrydžių nesklandumai įvyko dėl ypatingųjų aplinkybių.
„Teismų praktikoje įvykis, kuris priskiriamas ypatingosioms aplinkybėms, pagal savo pobūdį ar atsiradimo priežastį nėra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, ir oro vežėjas negali faktiškai kontroliuoti įvykio. Tokie įvykiai, pvz., kaip kontrabandiniai balionai, sutrikdantys oro uosto veiklą, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios saugiai vykdyti skrydžio, oro eismo kontrolės apribojimai yra oro vežėjų nekontroliuojami ir laikytini ypatingosiomis aplinkybėmis“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas LTSA Civilinės aviacijos skyriaus patarėjas Gediminas Kisielis.
Tais atvejais, kai oro uosto veikla sustabdoma ir skrydžiai nevykdomi, t. y. atšaukiami arba nukeliami kitai dienai, keleiviams turi būti pasiūlytas nukreipimas kitu maršrutu panašiomis sąlygomis. Atsakomybė dėl keleivių tenka skrydžius turėjusiam vykdyti oro vežėjui arba jų atstovui (dažniausiai tai oro vežėjų pasamdytos antžeminio aptarnavimo įmonės).
Jeigu skrydis atidedamas ir tenka laukti skrydžio nukreipimo pačiame oro uoste, keleiviams turi būti parūpintas maitinimas, atsižvelgiant į laukimo laiką bei suplanuotos kelionės atstumą. Maitinimo galima tikėtis, jeigu laukimas viršija 2 val.
Tais atvejais, kai naujas skrydis nukeliamas į kitą dieną, keleiviai turi būti apgyvendinami bei pasirūpinta jų kelione iš oro uosto į apgyvendinimo vietą bei atgal į oro uostą. Kelionė gali būti planuojama tuo pačiu orlaiviu arba kitais būdais, pvz., skrydžiais kitais orlaiviais, autobusais, traukiniais.
Visais skrydžių sutrikdymo atvejais (atsisakymo vežti, skrydžių atšaukimo, skrydžių vėlavimo bent 2 val, skrydžių nukreipimo į kitą oro uostą) oro vežėjas privalo nedelsdamas informuoti keleivius apie jų teises elektroniniu būdu arba raštu.
Patirtų išlaidų grąžinimas ir skundų teikimas
Oro vežėjui nesuteikus arba atsisakius pasirūpinti keleiviais taip, kaip numatyta ES261 reglamente, keleiviai patys gali pasirūpinti savimi: susirasti greičiausią įmanomą nukreipimą kitu maršrutu, pasirūpinti maistu ir gaiviaisiais gėrimais, pasirūpinti apgyvendinimu bei kelione iš oro uosto iki apgyvendinimo įstaigos ir atgal.
Vėliau iš oro vežėjo galima reikalauti šias išlaidas susigrąžinti. Svarbu išsaugoti mokėjimo čekius ir sąskaitas faktūras, kuriuos reikės pateikti oro vežėjui kaip įrodymą, kokių išlaidų patirta.
Dėl patirtų išlaidų keleiviai pirmiausia turi kreiptis į skrydį vykdžiusį oro vežėją. Oro vežėjas turi pateikti atsakymą per 2 mėnesius.
Jei praėjus šiam terminui oro vežėjas atsakymo nepateikia arba gautas atsakymas keleivio netenkina, tik tuomet skundas gali būti teikiamas Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA).
Svarbu žinoti, kad LTSA nagrinėja keleivių skundus tais atvejais, kai skrydis turėjo būti vykdomas / vykdytas iš Lietuvos Respublikos oro uosto arba skrydis buvo vykdytas iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į Lietuvos Respubliką, o skrydį vykdė Europos Bendrijos oro vežėjas.
Jeigu skrydis buvo vykdomas iš Europos Bendrijos šalies ir buvo nukreiptas į kitus oro uostus, skundas turi būti teikiamas išvykimo šalies įstaigai, atitinkančiai LTSA Lietuvoje.
Jei keleiviai vyko iš trečiosios šalies į Europos Bendrijos šalį, o skrydį vykdė ne Europos Bendrijoje įregistruotas oro vežėjas, tokiu atveju ES261 reglamentas netaikomas. Šiuo atveju keleiviai turi kreiptis į išvykimo šalies civilinės aviacijos administraciją dėl galimo savo teisių gynimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
