Kartais alerginę slogą gali sukelti ir mūsų mieli namų augintiniai. Tokia alergija gali atsirasti ne iš karto, o ilgesnį laiką pabendravus su gyvūnu.
Nemažai žmonių, sergančių astma bei alergine sloga reaguoja į naminių gyvūnų epidermį. Šunų ir kačių epideminiai alergenai yra svarbiausi. Jautresni žmonės gali būti alergiški ir kitiems gyvūnams: jūrų kiaulytėms, triušiams, žiurkėnams, naminiams paukščiams, karvėms, arkliams ir t.t. Alergines ligas gali sukleti ne tik tiesioginis kontaktas su augintiniu.
Pavyzdžiui, arklio šeriai įjautrina ne tik jojikus, bet ir kitus asmenis, nes arklio šerių gali būti dedama į kai kuriuos čiužinius. Karvės epidermiui įsijautrina ne tik jas prižiūrintys ūkininkai, jų epidermio gali būti gyvūno šlapime, seilėse ar net mėsoje. Naminių paukščių alergenai aptinkami jų plunksnose ir ekskrementuose. Blogai vėdinamose patalpose šių alergenų daugėja, padidėja pavojus atsirasti alerginei reakcijai.
Stipriausi alergenai slypi gyvūnų kailyje, silpnesni – šlapime bei seilėse. Alergijos požymiai gali atsirasti ir nesiliečiant prie augintinių. Laikant gyvūnėlį namuose, jo alergenų yra būsto aplinkoje. Pašalinus gyvūną, dar pusę metų ligoniui gali pasireikšti ligos simptomų, nes alergenų lieka balduose ar kilimuose.
Katės alergenai yra tirpūs vandenyje, todėl dažnai ją maudant galima sumažinti jos kailiuko alergiškumą. Trumpakailių šunų alergenai įjautrina mažiau nei ilgakailių.
