REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmajame savivaldos rinkimų ture pergalę iškovojus 19-kai merų, kurių didžioji dalis yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai, ekonomistai tai aiškina tuo, jog gyventojai dažnai balsuoja už plika akimi pastebimus darbus – infrastruktūrą, mokyklų ir darželių statybas, tuo metu užkulisinės veiklos jie dažnai nežino ir nevertina.

Pirmajame savivaldos rinkimų ture pergalę iškovojus 19-kai merų, kurių didžioji dalis yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai, ekonomistai tai aiškina tuo, jog gyventojai dažnai balsuoja už plika akimi pastebimus darbus – infrastruktūrą, mokyklų ir darželių statybas, tuo metu užkulisinės veiklos jie dažnai nežino ir nevertina.

REKLAMA

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad žmonių sprendimą antrą kartą išrinkti tuos pačius merus rodo, kad procesai miestuose tenkina daugelį gyventojų, jie pastebi vystomą infrastruktūrą ir kitus projektus, kuriuos priskiria kaip miesto valdžios veiklos rezultatus.

„Gyventojai labiau mato šaligatvių, aikštelių, parkų, sporto infrastruktūrą, vaikų darželių, mokyklų vystymąsi, jie rečiau pamato užkulisius, kaip vyksta santykiai su verslo įmonėmis, ar sudėtinga gauti leidimus, ar yra korupcijos apraiškų, čia tie dalykai nematomi, bet aišku, jei savivaldybė veikia labai neskaidriai, neefektyviai, turbūt lėšų normalios infrastruktūros vystymui neliktų“, – BNS sakė N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

„Turbūt politikai, matydami įvertinimą ir laimėdami teisę toliau vykdyti savivaldybės politiką, tikėtina, ir tęs panašius veiksmus“, – pridūrė jis.

REKLAMA

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat mano, kad rinkimų rezultatas – viešai matomų darbų rezultatas.

„Jeigu Kaune yra išrenkamas milžiniška persvara vienas asmuo, tai faktas, kad gyventojai patenkinti tiek iš socialinės pusės, tiek infrastruktūra, bet taip pat ir verslo, ir finansinio gerėjimo padėtimi tame mieste, turbūt tai atspindi ir rezultatas“, – BNS sakė analitikas.

Anot jo, net ir santykinė Remigijaus Šimašiaus pergalė gali būti įrodymas, kad daliai žmonių besikeičianti miesto ekonominė padėtis yra svarbu, tačiau, pasak analitiko, žmonės per savo „kišenę“ labiau jaučia centrinės valdžios sprendimus.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip, savivaldybė yra svarbu, bet ji iš dalies tampa perskirstytoja. Iš dalies investicijų pritraukimo klausimas yra svarbus, bet tai galbūt yra šiek tiek mažesnė (reikšmė - BNS) savivaldybių rinkimams, iš ekonominės pusės vertinant“, – sakė T. Povilauskas.

„Aišku, nereikia nuvertinti, Kaunas yra geriausias pavyzdys, kad tikrai kalbantis su nekilnojamo turto vystytojais, žmonėmis, dirbančiais statybų versle ar kituose versluose Kaune, visi jaučia, kad procesai vyksta greičiau, mažiau tempimo, tai irgi rezultatas, kad patenkintas ir verslas, ir gyventojai“, – pridūrė jis.

Komentuodamas situaciją Klaipėdoje, kur dėl mero posto antrajame ture varžysis dabartinis meras Vytautas Grubliauskas bei Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus, T. Povilauskas sakė manantis, jog tarp miesto ir uosto interesų turėtų būti balansas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nepaisant to, kad uostas yra labai gerai, labai glaudžiai susietas, reikalingas balansas tarp suinteresuotų šalių. Sakyčiau, kad Vaitkus yra gerai, bet turbūt gerai bus, jeigu jis ir nebus meru“, – sakė jis.

N. Mačiulis pastebi, kad esmine problema išlieka tarybų narių rinkimas – kandidatuoja dažniausiai visuomenei nežinomi, nematyti atstovai, nes jų darbas beveik neapmokamas.

„Čia yra įsisenėjusi problema, savivaldybės tarybos priimami sprendimai turi daug įtakos vietinių gyventojų gerovei ilguoju laikotarpiu, nuo to priklauso ir kaip efektyviai ir skaidriai valdomos savivaldybės įmonės, panaudojamos savivaldybės lėšos, dėl to tikrai turime įsisenėjusią labai nemalonią problemą, kad savivaldybių tarybų nariams praktiškai nemokamas joks užmokestis. Dėl to yra tik lūkestis, kad patriotiškai, gerai nusiteikę savanoriai dirbs ir nebus jokių blogų ketinimų, čia naivokas lūkestis“, – sakė ekonomistas.

REKLAMA

Anot jo, reikėtų stiprinti savivaldybių galias ir finansinius pajėgumus, nes tai yra instrumentas, kai kuriais atvejais leidžiantis mažinti ir regionų, ir socialinę atskirtį, ir spręsti aktualiausios regionui problemas.

„Žiūrint į kai kurių savivaldybių rinkimų rezultatus, panašu, kad kriterijai pasirinkimų yra labai subjektyvūs ir kartais sunkiai paaiškinami“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Sekmadienį vykusiame pirmajame rinkimų ture Kaune triuškinančia pergale nugalėjo Visvaldas Matijošaitis, surinkęs beveik 80 proc. balsų, Druskininkų meru perrinktas Ričardas Malinauskas (70 proc.), Akmenės rajonui toliau vadovaus Vitalijus Mitrofanovas (60 proc.), Birštonui – Nijolė Dirginčienė (54,8 proc.), Kauno rajonui – Valerijus Makūnas (59,72 proc.), Neringai – Darius Jasaitis (55 proc.), Palangai – Šarūnas Vaitkus (76 proc.), Pasvalio rajonui – Gintautas Gegužinskas (50,46 proc.), Rietavui – Antanas Černeckis (62,53 proc.), Šakių rajonui – Edgaras Pilypaitis (50,89 proc.), Šalčininkų rajonui – Zdislavas Palevičius (75,06 proc.), Šiauliams – Artūras Visockas (52 proc.), Šiaulių rajonui – Antanas Bezaras (50,8 proc.), Širvintų rajonui – Živilė Pinskuvienė (70,81 proc.), Švenčionių rajonui – Rimantas Klipčius (63,64 proc.), Vilniaus rajonui – Marija Rekst (52,48 proc.)

Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Kitose savivaldybėse vyks antrasis merų rinkimų turas, jis numatytas kovo 17 dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų