REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastarosiomis dienomis lyjantis lietus vargu ar išgelbės visų sodininkų derlių. Mat tai, ko nespėjo iškepinti saulė, vienur naikina šliužai, kitur kurkliai. Daržuose žmonės priversti griebtis įvairiausių gudrybių, kad tik apsaugotų daržoves nuo kenkėjų.

Pastarosiomis dienomis lyjantis lietus vargu ar išgelbės visų sodininkų derlių. Mat tai, ko nespėjo iškepinti saulė, vienur naikina šliužai, kitur kurkliai. Daržuose žmonės priversti griebtis įvairiausių gudrybių, kad tik apsaugotų daržoves nuo kenkėjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kęstutis Obelevičius rodo milžiniško plačialapio šaukščio lapą, iš kurio telikę vien gyslos. Akivaizdu, kad čia neseniai puotavo luzitaniniai arionai, liaudyje vadinami tiesiog šliužais, užaugantys iki dešimties centimetrų ilgio ir net keturių centimetrų storio. Šie glitūs, dažniausiai šviesiai ar tamsiai rudos spalvos padarai griaužia beveik viską, kas pasitaiko jų kelyje – gėlių stiebelius, besikalančių daržovių daigus ar jaunus ūglius. Privengia tik morkų.

REKLAMA

„Praktiškai ryja visas lapines daržoves, ant morkų nelabai pastebėjom, o visa kita ėda: pupelės, šparaginės pupelės, žirniai, kopūstai – viskas yra einamas maistas“, – sako Botanikos sodo kolekcijų kuratorius.

Ir nors dieną šie rudieji kenkėjai įprastai slepiasi, akylai apsidairę pamatome ir juos. Vyras sako, kad šiemet šių parazitų kiek mažiau, ir dėsto neįtikėtinus faktus – kad štai prieš porą metų juos rinko iki išnaktų ir skaičiavo tūkstančiais.

REKLAMA
REKLAMA

„Užpernai skaičiavau labai sąžiningai, tai per metus per vasarą nudaigojau 14 600 šitam devynių arų sklypely“, – sako jis.

Prieš gerą dešimtmetį pradėję plisti būtent Kauno apylinkėse, jie kasmet pridaro daug žalos sodininkams. Kolekcijų kuratoriumi dirbantis vyras pasiguodžia, kad pernai šie niekadėjai sunaikino ir daugybę augalų, kuriais planuota papuošti Botanikos sodą. Tad naikino juos, kuo išmanė, – vieni šaldė, kiti druska bėrė, o štai Kęstutis naudojo specialius preparatus ir pastebėjo, kad šie šliužai išties gali būti plėšrūs, jei gentainiui artėja paskutinioji – jie supuola ir jį suėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O štai dauginasi jie itin sparčiai – vienas šliužas padeda kelis šimtus kiaušinėlių ir miršta. Tačiau jų populiacija didėja milžinišku greičiu. Todėl dabar šie kenkėjai jau išplitę ne tik pakaunėje, bet ir kitose Lietuvos vietose.

Tad štai Girionyse sodus puoselėjantys kauniečiai sako, kad jei šliužų randa vieną kitą, tai kurklių negali atsiginti.

„Kurklių tai jau be proto daug. – Kokią žalą daro? – Jie pakanda tą jauną augalą, kai jį tik pasodini, nesvarbu, kas ten būtų, – agurkas, pomidoras – jie pakanda jį ir jis nuvysta paprasčiausiai“, – teigia sodininkas Eduardas Šileris.

REKLAMA

Kurkliai slepiasi po žeme. Chemikalų berti nesinori, tad sodininkai griebiasi įvairiausių gudrybių, bandydami apsaugoti savo derlių

Sodininkai sako, kad jei ne išmonė, tai derliaus vargu ar bebūtų. Mat lietaus mažai, sausra kepina, o dar ir su gausybe kenkėjų tenka nuolat kovoti.

Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų