Imunitetas, persirgus simptomine ar besimtomine klinikine forma nesusiformuoja, t.y. LL galima susirgti pakartotinai. Jei liga nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje arba neteisingai diagnozuojama, gali išsivystyti sunkios neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos. Gamtoje spirochetos aptinkamos erkėse ir tam tikrų rūšių gyvūnų kraujyje – Europoje dažniausiai vabzdžiaėdžių, smulkiųjų graužikų, kiškių ir paukščių.
LL būdingiausias simptomas – odos bėrimas įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Tačiau bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, imti svaigti galva. Kai kuriais atvejais pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.
Jeigu po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva, nuo kelių iki keliolikos centimetrų diametro plintanti dėmė, galvos skausmai, raumenų skausmai, temperatūros pakilimas ar bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti nurodyti apie kontaktą su erke. Tai gali būti Laimo ligos ar erkinio encefalito pradiniai simptomai, tuomet būtina gydytojo konsultacija.
Erkių užsikrėtimo lygis LL sukėlėjais yra labai skirtingas ne tik šalyse, bet ir nedidelėse administracinėse teritorijose. Naujausia epidemiologinės priežiūros duomenų meta-analizė parodė, kad Europoje vidutinis erkių užsikrėtimas borelijomis yra 13.7% (0–49.1% ribose). Dažniau borelijų paplitimas stebimas suaugusiose erkėse (18.6%) nei nimfose (10.1%). Erkių sugebėjimą užkrėsti žmogų borelijomis įtakoja daugybė faktorių tiek tik erkėms būdingų, tiek išorinių. Erkės ir žmogaus tarpusavio sąveika ypatingai svarbi borelijų plitimo dinamikai. Europoje erkėse dažniausiai cirkuliuoja B. afzelii ir B. garinii, rečiau aptinkamos B. burgdorferi s.s. ir B. valaisiana borelijų rūšys, sukeliančios Laimo ligą. Nors visi patogenai gali sukelti klaidžiojančią raudonę (erythema migrans), skirtingos borelijų rūšys siejamos su skirtinga ligos klinika: B. burgdorferi s.s. dažniausiai siejama su artritais ir neuroborelioze, B. garinii su neuroborelioze, B. afzelii su lėtiniu atrofiniu akrodermatitu. Borelijų rūšių pasiskirstymas varijuoja ir laike ir erdvėje.
LL rizika yra tiesiogiai susijusi su erkių gausa ir kontakto su jomis galimybe, ypač tai liečia laisvalaikio praleidimą medžiojant, grybaujant, uogaujant bei dirbant miškuose ir fermose.
Pagrindinės erkių platinamų ligų prevencijos priemonės yra asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo erkės įsisiurbimo ir skiepai prieš erkinį encefalitą. LL vakcinos nėra, jos ateitis nėra aiški.
Dr. Milda Žygutienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė
Daugiau informacijos www.ulac.lt
