• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Kai tu esi Rusijos meninkas, turi labai daug temų, kuriomis gali kurti. Viena jų – mūsų kasdieninė egzistencija. Per savo langą aš kiekvieną dieną matau industrinį gyvenimą, purvą, senus sovietinius namus ir originalius Sovietų Sąjungos simbolius. Ar kai Jūs matote tai, jums nesinori klykti?“ – retoriškai klausia 30-metis dailininkas Nikita Pozdnyakovas.

„Kai tu esi Rusijos meninkas, turi labai daug temų, kuriomis gali kurti. Viena jų – mūsų kasdieninė egzistencija. Per savo langą aš kiekvieną dieną matau industrinį gyvenimą, purvą, senus sovietinius namus ir originalius Sovietų Sąjungos simbolius. Ar kai Jūs matote tai, jums nesinori klykti?“ – retoriškai klausia 30-metis dailininkas Nikita Pozdnyakovas.

REKLAMA

Iš Omsko kilęs menininkas tapyti išmoko iš savo dailininko tėčio Jurijaus Pozdnyakovo ir nėra įgijęs jokio specialaus meninio išsilavinimo. Visi vaikino kūriniai persmelkti sovietinių laikų tematika, karo fragmentais ir revoliucijos idėjomis.

„Niekada nepalikau Rusijos. Gimiau dar Sovietų Sąjungoje, tačiau per tą laiką niekas nepasikeitė. Dauguma mano kūrinių yra apie revoliuciją. Niekada nemačiau kūrinių revoliucijos tema, todėl nusprendžiau kurti pats. Idėjų darbams semiuosi iš savo baimių ir savirefleksijos. Tai ne pramoga, tai – tikrovės paieška“, – pasakoja įžymus Omsko menininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos ateitį vaikinas piešia pačiomis pilkiausiomis spalvomis ir teigia, kad čia vietos žmonės šventai tiki Rusijos žiniasklaidos priemonių skleidžiama propaganda.

REKLAMA

„Rusijos ateitį matau labai pesimistinę, liūdną. Nemanau, kad taikūs pokyčiai kada nors įvyks. Vietiniai revoliucija regi tokią, apie kokią jiems pasakoja televizija. Visa mūsų spauda priklauso vienai grupei žmonių. Jie nusprendžia, kaip mes turime mąstyti“, – įsitikinęs N. Pozdnyakovas.

Labiausiai menu besiverčiantį vaikiną liūdina tai, kad savo piešinių jis negali parduoti užsienio piliečiams ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui.

„Žmonės iš užsienio dažnai nori nusipirkti mano piešinių, tačiau čia, Omske, mums neleidžiama eksportuoti savo meno. Tai tokia didelė šalis ir mes esame labai toli nuo sostinės. Mes įstrigę pilkoje Rusijos realybėje“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų