REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupiešti paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo.

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupiešti paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo.

REKLAMA

TV3 studijoje apsilankęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pakomentavo Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą. Štai pavyzdžiui, jame rašoma, kad iki 2020 m. atlyginimai regionuose paaugs 15 proc. Ekonomisto nuomone, tai ne itin ambicingas siekis. Apskritai atlyginimai Lietuvoje kils daug labiau ir net ne dėl projekte numatytų pakeitimų, o dėl ekonominio ciklo.

„Vidutinis atlyginimas Lietuvoje auga, nes auga sukuriama pridėtinė vertė. Darbuotojų lūkesčiai pakankamai neblogi, verslas planuoja plėtrą ir šiai dienai jau turime darbo jėgos trūkumą. Tai verčia įmones labiau kelti atlyginimus, konkuruoti dėl darbuotojų ir tai stumia atlyginimus į priekį. Iš esmės mažėja nedarbas ,atlyginimai auga. Tai natūrali ekonominė tendencija priklausanti nuo verslo ciklo ir mes tą tendenciją matome. Bent jau 4–5 metus žiūrint į priekį, jei nebus kataklizmų ar didelės ekonominės krizės, kuri ateitų iš užsienio, tie atlyginimai toliau augs. Tai realu iki 2020 m., kad tie atlyginimai net nieko nedarant atlyginimai augs 20 proc., o gal ir daugiau. Tai tie užsibrėžti 15 proc., ganėtinai kuklu, nes atlyginimų augimas greičiausiai bus spartesnis“, – kalbėjo R. Grajauskas.

REKLAMA
REKLAMA

O štai mokytojų atlyginimai – valdžios rankose. Plane numatyta, kad jie turėtų didėti iki 1 tūkst. eurų. Numatyta didinti atlyginimus ir tyrėjams bei dėstytojams.

REKLAMA

„Šiai dienai turime, kad švietimo sektoriuje mažiau uždirbama nei šalyje atlyginimų vidurkis. Tai valdžia ir galima kelti, bet kyla klausimus iš kur paimsime, nes valdžios biudžetas nėra neribotas ir todėl, kalbant ne tik apie mokytojų atlyginimų kėlimą, bet ir kitų viešajame sektoriuje, o ir pensijų didinimą, kur akivaizdi problema, norėtųsi matyti didesnį įsipareigojimą mažinti šešėlinę ekonomiką.

Kur didžiausias resursas iš kur galime paimti pinigų į valstybės biudžetą, ir iš čia būtent didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tiek socialines išmokas. Tie veiksmai pakankamai abstraktūs ir norėtųsi palinkėti, kad čia būtų didesnis dėmesys skiriamas, nes pastaruoju metu viskas tarsi vyko natūraliai, didelių veiksmų nebuvo imamasi ir turime tai, kad šešėlinės ekonomikos dydis – vienas didžiausių Europoje ir tai didžiausias valstybėje neišnaudotas resursas“, – įsitikinęs ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė taip pat planuoja, kad nedarbo lygis nuo 7,7 proc. iki kadencijos pabaigos sumažės ir sieks 5,4 proc. 2020 m., o ilgalaikio nedarbo lygis kris nuo 3,9 proc. iki 3,2 proc. Planuojama, kad gyventojų darbo jėgos (15–64 metų) aktyvumo lygis pakils nuo 75,2 proc. iki 77 proc.

Vėlgi ekonomistas mano, kad tai pasiekiama ir be Vyriausybės įsikišimo.

„Kadangi žmonės išvyksta tai natūraliai mažina nedarbą, nes mažiau konkuruojančių dėl darbo vietų. Nedarbas mažėja ir dėl ekonomikos, kuri plečiasi, norima daugiau įdarbinti. Vėlgi dėl ekonominio ciklo ir nieko nedarant jis (nedarbas – red. pastaba) mažės ir pasieks 6proc. ar mažiau. Tai norėtųsi daugiau iniciatyvos ir ambicijos įgyvendinant aktyvias darbo rinkos priemones perkvalifikuojant darbuotojus. Ir ne tik į nedarbo lygį žiūrint, bet ir suvokiant, kad verslui vis labiau trūksta darbuotojų ir tai tampa stabdžiu ekonomikos plėtrai. Tai didinti pasiūlą darbo jėgos, kalbėjome apie profesines mokyklas, profesinį rengimą. Informacinėse technologijose jau šiandien papildomai apie 3 tūkst. darbuotojų galėtų įdarbinti, nors mes judame ta linkme kad daugiau ruošia, bet per mažai, greičiau reikėtų judėti“, – svarstė R. Grajauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Akcizų didinimas ir cukraus mokestis – logiški sprendimai

Be visa to, Vyriausybė programoje dėmesio skyrė ir mokesčiams. Rašoma, kad bus svarstoma dėl akcizų didinimo, cukraus mokesčio ar automobilių teršiančių aplinką, apmokestinimo.

Pasak R. Grajausko, akcizai nuolatos auga ir dėl įsipareigojimo Europos Sąjungai, ir dėl to, kad auga Lietuvos gyventojų perkamoji galia ir atlyginimai.

„Dėl to norint riboti tam tikrų prekių vartojimą, normalu, kad akcizai bus keliami. Tai nuo kovo pirmos jau turėjome, bet ir toliau galima tikėtis šitos tendencijos. Užsiminta apie mokesčius automobiliams. Ypač kuo didesnė tarša, tuo didesni mokesčiai. Čia labiausiai aktualu dyzeliniams automobiliams ir kitoms transporto priemonėms. Ne pirmą kartą girdime, ir kiekviena valdžia žongliruoja apie NT ar automobilių mokestį, dar nei vienai valdžiai nepavyko padaryti to, nes tai nepopuliaru, dauguma turi automobilius ar NT ir jis paliestų visus. Taigi nedrįsčiau vertinti ar pavyks tokį mokestį įgyvendinti“, –TV3 studijoje kalbėjo ekonomistas.

Jis taip pat prideda, kad cukraus mokestis pakankamai logiškas, nes egzistuoja daugelyje valstybių, o be to susijęs su sveikata.

Apibendrinant, ekonomistas R. Grajauskas įvertina, kad žiūrint į Vyriausybės planą – ambicijų trūksta.

Išsamiau žiūrėkite vaizdo reportaže.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų