Tėvų paliktas gimdymo namuose, Ernestas augo vaikų namuose, vėliau iki pilnametystės gyveno pas globėjus. Pradėjęs savarankišką gyvenimą įsidarbino statybose ir iškart puolė naudotis pinigų teikiama laisve.
„Įgijau apdailininko specialybę, pradėjau gyventi bendrabučiuose, su chebra baliavojome, prasidėjo gėrimai, narkotikai“, - pasakojo Ernestas.
Čia, Vilniaus Carite, pamiršti tragišką praeitį ir pratintis prie atsakingo gyvenimo šiuo metu mėgina per 10 jaunuolių. Dabar čia šie, o po kelių mėnesių į jų vietą stos kiti, mat apsupti smurto, skurdo ir girtavimo net 20 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. Dar 10 tūkst. vaikų yra paimti iš šeimų, kuriose tėvai negeba pasirūpinti savo atžalomis.
Lietuvoje kas penktas vaikas gyvena žemiau skurdo ribos, t.y. mėgina išgyventi už mažiau kaip 140 € per mėnesį. Nors valstybė išlaiko daugybę socialinių darbuotojų, darželių, mokyklų ir užklasinės veiklos įstaigų, pasirodo, to nebepakanka. Lietuvoje inovacijos neišnaudojamos vaikų gerovei užtikrinti, mat, anot vaikų globos, priežiūros organizacijų, daugumai verslininkų dar rūpi tik pinigai, o ne socialinė atsakomybė.
Nevyriausybinės organizacijos pripažįsta, kad trūksta dialogo su verslo atstovais, mat jie dažnai nežino, ko reikia nuskriaustiems vaikams ir tiesiog dovanoja žaislus ir saldainius. Reikia daugiau- prisidėti prie jų ugdymo nuo pat mažens, nebijoti įsileisti į savo darbo vietas, supažindinti su jomis ir išmokyti dirbti savarankiškai arba įdarbinti.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
