Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) nurodė, kad opozicijos surinktų parašų skaičius yra beveik dvigubai didesnis negu reikalaujami 200 tūkst., kad būtų pripažinta galiojančia peticija, reikalaujančia pašalinti iš posto kairiųjų pažiūrų lyderį referendumo būdu.
Tačiau komisija nenustatė datos, kad prasidės tolesnis etapas šiame ilgame procese, kai opozicija turės surinkti 4 mln. parašų vos per tris dienas.
Be to, N.Maduro stovyklai, teigiančiai, kad parašų rinkimas buvo klastojamas dideliu mastu, palankus CNE pirmininkės Tibisay Lucenos pareiškimas, jog pareigūnai aptiko daugiau kaip tūkstantį veikiausiai padirbtų parašų.
Opozicija kaltina N.Maduro dėl ekonomikos griūties, lemiančios didelį maisto stygių, hiperinfliaciją, smurtą ir plėšikavimą Venesueloje – kadaise klestėjusioje valstybėje, turinčioje didžiausiu pasaulyje naftos išteklius.
Opozicija stengiasi, kad referendumas būtų surengtas iki sausio 10 dienos – galutinio termino inicijuoti pirmalaikius rinkimus, kai bus sukakę ketveri ir šešerių prezidento kadencijos metų.
Jeigu referendumas būtų surengtas po tos datos, o jame būtų nubalsuota už prezidento pašalinimą, N.Maduro tiesiog perduotų valdžią savo pasirinktam viceprezidentui.
Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 64 proc. Venesuelos rinkėjų balsuotų už N.Maduro pašalinimą.
Opozicija kaltina rinkimų komisiją einant išvien su N.Maduro.
Ji tikisi, kad Venesuelos žmonės, praradę viltį dėl griūvančios ekonomikos, privers vyriausybę patenkinti jų reikalavimus.
Tačiau susiskaldžiusiai opozicijai iki šiol nesisekdavo organizuoti masinių protestų.
Daug venesueliečių pernelyg užsiėmę stovėjimu eilėse parduotuvėse, tikėdamiesi gauti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių. Taip pat baiminamasi galinčio prasiveržti smurto arba vyriausybės susidorojimo.
N.Maduro paskelbė nepaprastąją padėtį ir suteikė kariuomenei didelius įgaliojimus prižiūrėti maisto produktų gamybą ir paskirstymą.
