Stadionas buvo pradėtas statyti po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir galiausiai pastatytas 1948 m. Iš pradžių stadionas buvo vadinamas „Dinamo”, vėliau – „Spartako“ vardu. Stadiono talpino iki 15 030 žiūrovų.
1985 – 1987 metais Lietuvos futbolas ir stadionas buvo aukštumose. Tribūnos būdavo pilnos, ne visiems pavykdavo gauti bilietus pasižiūrėti rungtynes. Tuo laikotarpiu susikūrė ir „Žalgirio“ fanų grupuotė, kurios nariai pradėjo rinktis pietų ketvirtajame stadiono sektoriuje. „Pietų IV“ galiausiai virto ne tik stadiono sektoriumi, bet ir fanų grupės pavadinimu.
Peticijoje už stadiono išsaugojimą rašoma, kad Vilniaus „Žalgirio“ stadionas buvo it nepriklausomybės šauklys, o dauguma patriotinių judėjimų vienaip ar kitaip persipindavo su futbolu. Čia prasidėjo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Čia buvo organizuojamos ne tik varžybos, bet ir dainų šventės.
Visgi Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tribūnos pradėjo tuštėti. Nepriklausomybės laikais „Žalgirio“ stadione žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė. Paskutinės rungtynės vyko tarp Lietuvos ir Ispanijos 2004 m. spalio 13 dieną. Rungtynės sukėlė didelį ažiotažą. Nors įvarčio nepelnė nei viena komanda, ispanai pašiepė prastą stadiono būklę, žaidimui nepritaikytą veją.
Parduota Ūkio banko investicinei grupei
2004 metais Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir 15 ha teritoriją aplink juos įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Tikslai buvo gražūs. Buvo siekiama pastatyti prabangius biurus, viešbučius ir modernų futbolo stadioną talpinantį daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
Dėl investicijų galimybių tuomet tarėsi buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas. Buvo tikimasi, kad prie projekto prisidės ir Vyriausybė, nes stadionas būtų naudotas ir kultūriniams renginiams.
Vis dėlto nacionalinio stadiono vardo „Žalgirio“ stadionas negavo, Europos Sąjungos fondo parama nesuteikta, o visas dėmesys perteiktas Šeškinės stadionui. Pastarojo vis dar matyti tik griuvėsiai prie „Akropolio“.
Su stadiono idėja atsisveikinta
Bankrutavus „Ūkio bankui“, turtą perėmė „Šiaulių bankas“. Iš viso tai buvo apie 8 hektarų teritorija. 2014 metais buvo paskelbtas konkursas norintiems įsigyti šią teritoriją. Tuomet rašyta, kad vietoj planų statyti stadioną ir komercinius pastatus, sklypo paskirtis yra pakeista. Tačiau nors stadiono statyba ir nebebuvo numatyta, sklypas buvo išlikęs komercinis ir naujasis jo savininkas vis dar būtų galėjęs atgaivinti stadiono idėją.
Visgi už daugiau nei 40 mln. eurų „Žalgirio“ stadionas ir aplink jį esantys sklypai parduoti nekilnojamojo plėtros įmonei „Hanner“.
Šiuo metu jau aišku, kad čia bus statomas viešutis pagal Gintauto Natkveičius projektą, o taip pat ir įsikurs verslo centras. Šiuo metu šalia jau statomas ir gyvenamųjų namų kvartalas „Pilies apartamentai“.
