• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Europos reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kodėl iš Lietuvos tarpukariu išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

Seimo Europos reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kodėl iš Lietuvos tarpukariu išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šio komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas BNS yra sakęs, kad sulaukiama litvakų nusiskundimų dėl neigiamų atsakymų į prašymus atkurti Lietuvos pilietybę.

REKLAMA

„Norime paklausti, kas iš tikrųjų vyksta, kodėl dabar pradėjo taip negatyviai spręsti tuos klausimus“, – teigė politikas.

Į komiteto posėdį pakviesti vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai Tomas Žilinskas bei Linas Linkevičius.

Pasak G.Kirkilo, žmonėms sunku paaiškinti, kodėl vieniems tos pačios giminėms atstovams Lietuvos pilietybė buvo atkurta, o kiti sulaukia neigiamų atsakymų.

Sprendimo pagrindas

Pastaruoju metu Migracijos departamentas atmeta daugumą prašymų atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems 1920-1939 metais, ir jų palikuonims.

REKLAMA
REKLAMA

Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiu gali būti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, ir jo palikuonys. Šia įstatymo norma pasinaudojo vien apie 1 tūkst. Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių žydų, tačiau maždaug praėjusių metų viduryje daliai žmonių pilietybės atkūrimo procesas sustojo.

Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tarpukariu žydai persekiojimo nepatyrė.

Nepalanki teisė

Naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas BNS yra sakęs, kad šį klausimą reikia spręsti politiškai, nes teisė esą šiuo atveju nepalanki tarpukariu iš Lietuvos išvykusiems asmenims.

„Yra Pilietybės įstatymas, kur yra pasitraukimo sąvoka. Žmogus, pasitraukęs iš Lietuvos, turi nurodyti priežastis, dėl kurių pasitraukė. Turi būti ne šiaip sau išvažiavęs, turi būti rimtos priežastys - dėl persekiojimo ar panašiai“, – tvirtino ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad atmetęs prašymus atkurti pilietybę tokiems asmenims Migracijos departamentas nėra pralaimėjęs nė vienos bylos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų