Atsakymą žinome visi. Bent jau manome. O štai mokslininkai skelbia apie atrastą naują teoriją, kuri neva gali paneigti Dievo egzistavimą, rašoma „The Independent“.
Naujoji teorija gali atsakyti į klausimą, nuo ko prasidėjo mūsų planetos egzistavimas. Tiesa, dieviškojo faktoriaus šioje teorijoje nėra. Savaime aišku, kad ši teorija krikščionims nelabai patinka. Svetainės, kurioje aprašyta ši teorija, įkūrėjas Richardas Dawkinas teigia, kad ši teorija Dievą pastatė „ant lynų ir išgąsdino krikščionis“.
Taip pat nevengiama ir kitų greičiausiai nemažai kritikos sulauksiančių teiginių. Teorija sako, kad gyvenimas neatsirado dėl nelaimingo atsitiktinumo iš pirmykštės sriubos ir žaibo. Vietoje to, pasiūlyta kitokia pasaulėžiūros alternatyva: gyvenimas atėjo kaip būtinybė – kitaip sakant, išplaukė iš natūralių gamtos dėsnių, ir buvo tokia neišvengiama, kaip uolienos riedėjimas žemyn. Mokslininkams sunkiausia paaiškinti, kaip atsirado žmogiški sutvėrimai, kurie vartoja energiją ir išskaido ją kaip šilumą. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip gyvos būtybės galėjo atsirasti iš negyvųjų uolienų. Skamba iš tiesų keistai?
Bet naujoji teorija, kurią pasiūlė MIT mokslininkų komanda, aiškina visa tai kiek kitaip. Grupė atomų susijungė į vieną dėl palankių sąlygų. Iš pradžių buvo atsitiktinai išbarstyti atomai, į kuriuos patekusi šviesa, spinduliavo tol, kol atsirado nauja gyvybė arba augalas.
Naujoji teorija, kuri, pripažinkime, skamba ne itin aiškiai ir suprantamai Anglijoje sutikta gana prieštaringai. Prieš penkerius metus atlikta apklausa atskleidė, kad beveik keturiasdešimt milijonų britų tiki Dievu, o maždaug trylika milijonų save pristatė kaip ateistus.
Nors naujoji teorija jau spėjo sulaukti gausybės vertinimų, tačiau, pačių mokslininkų teigimu, teorija, kuri sako, kad pasaulis prasidėjo nuo negyvųjų dalelių, nenuteikia labai optimistiškai. Apie tai yra rašęs ir Darwinas, kuris siekdamas įtikinti savo idėja, atliko nemažai matematinių paiškinimų ir tyrimų.
Viena iš pirmų biologinės evoliucijos teorijų buvo pasiūlyta Jean-Baptiste Lamarck’o XIX a. pradžioje. Lamarkas, XIX a. pr. sudarė pirmąjį filogenetinį gyvybės medį. Pagal Lamarką, pagrindinis evoliucinių kitimų mechanizmas – tai organizmų vidinis siekis tobulėti ir organų lavinimas ar nelavinimas. Gavę didesnius krūvius organai stiprėja ir vystosi, mažiau apkrauti – ilgainiui nunyksta. Pagrindinė šios teorijos klaida buvo teiginys, kad individai savo gyvenimo metu įgautas savybes gali perduoti palikuonims.
1859 m. išleidus Charles Darwino veikalą „Rūšių kilmė“ evoliucijos teorija, besiremianti natūraliaja atranka, įgavo tvirtą vietą biologijos moksle. Pagal Č. Darwną pagrindinis evoliucijos variklis – natūrali atranka.
