Nemažai darbo tenka pareigūnams, kurie aiškinasi ne tik narkotikų kartelių veiklą, bet ir tiria žmogžudystes.
„Jeigu pirmuosiuose laikraščių pusėse yra rašoma apie visokius blogus dalykus, tai dažniausiai iie būna įvykę viename Meksiko rajone - Tepito. Vakar, važiuodami iš meistro, kurio globai palikome Veroniką, pravažiavome kelis sušaudytus policijos automobilius. Pasirodo, policijos specialieji agentai bandė įeiti į Tepito ir išsiaiškinti santykius su vietiniais narkotikų prekeiviais. Laimei, tądien aukos buvo tik mechaninės, bet mums, kaip techninių gyvybės formų gerbėjams, pasidarė kiek neramu“, - savo įspūdžais dalijasi keliautojai.
Iš tiesų, daugelyje Pietų ir Centrinės Amerikos miestų yra tokių rajonų, į kuriuos policija tiesiog neina. Taip, patruliuoja aplinkui, taip, pažvangina ginklais, taip, kartais surengia kokią baudžiamąją operaciją, tačiau dažniausiai jiems būna labai aiškiai pasakoma, kad norint išvengti aukų, geriau policininkams ten neiti.
„Sunku pasakyti, ką tikėjomės išvysti. Kai paskutinį kartą lankėmės lūšnynuose Rio de Žaneire, prisižiūrėjome gatvėse atvirai kilogramais pardavinėjamų narkotikų, o vietinių grupuočių vaikinai leido palaikyti rankose savo ginklus“, - pasakojo keliautojai.
Anot jų, kitaip nei lūšnynai Brazilijoje, Tepito panašus ne į lūšnyną, o į Gariūnus. „Įsivaizduokite, tokie nesibaigiantys nepriklausomi gariūnai, kurie užima daugiau kaip 70 miesto kvartalų. Ir visuose juose kažkas kažką pardavinėja. Ir tas kažkas dažniausiai būna nelegalu.“
