Atlikusi patikrinimą Klaipėdos apskrities VMI nustatė, kad parduotų senos statybos pastatų kaina, nepriklausomų ekspertų vertinimu, viršijo vidutinę rinkos vertę 6,73 mln. eurų arba keturis kartus.
VMI teigimu, cisternos įkainotos net 35 kartus brangiau, nei jų rinkos vertė, mazuto pastatas - 16 kartų brangiau. Pastatų kainą užkėlę verslininkai gautas pajamas deklaravo, tačiau joms pritaikyta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir šio mokesčio jie nesumokėjo.
„Mokesčių administratorius, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, kad sutuoktiniai, padidinę parduodamo turto kainą, siekė įforminti gautas GPM neapmokestinamas pinigines lėšas, o sandorio aplinkybės buvo iškreiptos siekiant mokestinės naudos“, - sakė Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Be to, akcininko vadovaujama įmonė, neturėdama lėšų atsiskaityti už pastatus, buvo priversta skolintis. Paskolą jai suteikė pats savininkas, su finansinių sunkumų turinčia įmone sudaręs ekonominiu požiūriu jai nenaudingą sandorį bei papildomai susižėręs apie 440 tūkst. eurų palūkanų, kurios pagal tuo metu galiojusias GPM įstatymo nuostatas buvo neapmokestinamos.
Patikrinimo metu įvertinus nustatytas aplinkybes, palūkanų forma išmokėta pinigų suma priskirta verslininko gautoms kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualioms veiklos pajamoms, jam priskaičiuota sumokėti GPM.
Verslininkui ir jo sutuoktinei mokesčių administratorius iš viso priskaičiavo sumokėti 1,5 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų.
