Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo. Neteisėtos išmokos atsirado, kai netekę teisės į tokią socialinę paramą pareiškėjai neinformuodavo Vaikų išlaikymo fondo, o fondas neužtikrino, kad išmokos būtų mokamos tik tiems, kam jos priklauso. Nustatyta ir teisinio reglamentavimo spragų.
Iš viso nuo 2008 metų valstybė iš Vaikų išlaikymo fondo kasmet išmokėjo nuo 11,5 iki 14,5 mln. eurų vaikams, kurie iš atsakingų asmenų negavo priteisto išlaikymo, ketvirtadienį paskelbė Valstybės kontrolė.
Auditoriai nustatė ir SADM permoką Trakų rajono savivaldybei. Ministerija, gavusi iš savivaldybės neteisingus duomenis apie valstybės išlaikomų vaikų skaičių, skyrė jai 250 tūkst. eurų didesnę dotaciją nei priklausė. Savivaldybė suskaičiavo globojanti 27 vaikais daugiau, nei tokių globotinių buvo faktiškai, ir gautomis valstybės biudžeto lėšomis padengė savo išlaidas.
Pasak pranešimo, Valstybės kontrolei rekomendavus, SADM ėmėsi priemonių permokai susigrąžinti.
Taip pat auditoriai atkreipia dėmesį į bedarbių profesinio mokymo išlaidas - tam pernai panaudota daugiau nei 5,5 mln eurų. Auditoriai nustatė, kad šiuo metu organizuoti neformalius profesinius mokymus gali bet kuris juridinis asmuo, o mokymo kokybė, trukmė ir kaina nėra reglamentuota.
Pateikiamas pavyzdys, jog išmokti vairuoti sunkiasvorę mašiną galima vos per 70 val., o sušių gamintojų mokymo programa trunka net 320 valandas. Pažymima, jog tiek mokymo teikėjui (kuris yra ir darbdavys), tiek besimokančiajam naudinga dalyvauti kuo ilgesniuose mokymuose, nes kol asmuo mokosi, valstybė jam moka stipendiją, apmoka apgyvendinimo ir kelionės išlaidas.
Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl rinkos reguliavimo agentūros viešųjų pirkimų organizavimo. Pernai už SADM finansuojamo projekto lėšas (per 3 mln. eurų) buvo perkami maisto produktai skurstantiems Lietuvos žmonėms. Nustatyta, kad pats konkurso laimėtojas tiekė tik vieną iš devynių reikalingų maisto produktų, o kitus – per tarpininkus. Taip dideliais kiekiais įsigyti produktai kainavo ne mažiau nei mažmeninėje prekyboje.
„Šeimose visi už mažiau stengiamės nupirkti daugiau. Tai kodėl darbe šiuo principu nesivadovauja tie, kuriems valstybė patikėjo tarnauti piliečiams ir kasdienio maisto parūpinti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms?“, – retoriškai klausia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Pasak valstybės kontrolieriaus, kadangi darbo ir socialinės paramos srityse naudojamos valstybės lėšos turi ne tik stiprinti gyvenimo kokybę, bet ir tenkinti žmogiškojo orumo poreikius, „ypač atidžiai bus stebima ir rekomendacijų įgyvendinimo eiga“.
