Bristolis – 2015 metų Europos žalioji sostinė
2015 metais Europos žaliosios sostinės titulą pelnė Bristolis, miestas, esantis pietvakarių Anglijoje. Tarptautinė ekspertų komisija įvertino šiuos rodiklius: klimato kaitą, tvarų vietos transportą, žaliąsias zonas, triukšmą mieste, ekologines naujoves, gamtos saugojimą bei vietos aplinkosaugos vadybą. Vienas svarbiausių šio miesto tikslų – mažinti anglies dvideginio kiekį. Tai pasiekti gali padėti pasiekti ribotas transporto priemonių, išmetančių CO2, naudojimas. Bristolyje sutiksime iš tiesų daug dviratininkų: po įgyvendinto projekto miestas buvo maksimaliai pritaikytas važinėti dviračiais, ir BBC Bristolį pavadino pirmuoju oficialiu Anglijos dviračių miestu. Pagrindinis šio miesto tikslas – iki 2020 metų 40 procentų sumažinti anglies dvideginio kiekį, lyginant su 2005 metų rezultatais.
Net trisdešimtyje Bristolio mokyklų yra sumontuoti saulės kolektoriai, kurie naudojami elektros gamybai. Tai padeda efektyviau naudoti šilumos energiją, ir, žinoma, išvengti didelių sąskaitų už elektros energiją. Taip pat siekiama, kad naujai statomuose namuose būtų naudojami atsinaujinantys gamtos ištekliai, kurie lemia mažesnį CO2 kiekį. Tikimasi, kad mieste greitu metu pavyks sumažinti atliekų skaičių: septyniolika procentų didesnis atliekų kiekis bus perdirbamas ar panaudojamas pakartotinai, ir tai gali užtikrinti mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą.
Ar Vilnius turi šansų pelnyti žaliosios sostinės titulą?
2013 metais Vilnius pasirašė Žaliąją skaitmeninę chartiją ir įsipareigojo iki 2020 metų anglies dioksido kiekį sumažinti penktadaliu. Vilnius, kaip ir kiti Lietuvos miestai, yra tiesiogiai ir netiesiogiai atsakingas už šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą. Tam, kad būtų galima pasiekti užsibrėžtą tikslą, siekiama didinti energijos gamybos efektyvumą ir rinktis atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius. Planuojama, kad iki 2020 metų Vilniuje šilumos gamybai bus naudojama apie 80-85 procentai biokuro.
Vilniečiai skatinami dažniau važinėti dviračiais – per ketverius metus buvo sutvarkytos 79 kilometrų dviračių takų atkarpos ir nutiesta beveik 11 kilometrų naujų dviračių takų. 2013 metais Savivaldybės taryba patvirtino dviračių takų plėtros koncepciją, ir iki 2020 metų planuojama dviračių takų tinklą išplėsti iki 219 kilometrų. Šiemet jau trečią sezoną vilniečiai turi galimybę pasinaudoti dviračių nuomos savitarnos sistema, kuri 37 nuomos punktuose turi 300 dviračių.
Dėl Europos žaliosios sostinės titulo Vilniui teks varžytis ir su kitomis Baltijos valstybių sostinėmis – Ryga ir Talinu. Sunku prognozuoti, ar Vilniui pavyks nuskinti laurus šiame konkurse, tačiau didelis įdirbis ir veiksmingos priemonės tikrai gali lemti puikius rezultatus siekiant numatytų tikslų.
