• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

 Transporto taršos klimatui keliama grėsmė – ne naujiena, tačiau žmonės savo keliavimo įpročius keičia lėtai. Kitaip nei Olandijoje ar Danijoje, Lietuvoje dar mažai kas mašiną iškeitė į dviratį. Priešingai nei Airijoje, mes mašinoje mėgstame važiuoti vieni ir nedažnai iki darbo ar mokyklos pavežame kolegas, kaimynus ar jų vaikus. Taip pat daugelis vairuojančių nenoriai persėda į visuomeninį transportą. Žinoma, sutaupytas laikas ir patogumas yra svarbu, tačiau itin didelis seno transporto srautas mus užlaiko spūstyse, verčia kvėpuoti smogu, mašinose deginami degalai išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), kurios kaupiasi atmosferoje ir prisideda prie globalinio klimato atšilimo. Siekdama pristabdyti klimato atšilimą ir transporto keliamos oro taršos intensyvumą, Europos Sąjunga (ES) jau 1998 metais išleido Kuro degalų kokybės direktyvą.

REKLAMA
REKLAMA

Kuro degalų kokybės direktyvos esmė

Globalinis atšilimas verčia mažinti ŠESD išmetimus. Liuksemburge 2015 m. balandžio 20 d., remiantis Degalų kokybės direktyva, buvo priimti ŠESD, susijusių su energijos ir degalų patiekimu į rinką, apskaitos reikalavimai. Šie reikalavimai nustato metodiką, pagal kurią transporto priemonėms skirtų degalų ir energijos tiekėjai turi apskaičiuoti ir pagrįsti ŠESD, susidarančių tiekiamo kuro ir energijos būvio ciklo metu, kiekio sumažinimą 6 procentais iki 2020 metų. Iš tikrųjų to siekta jau nuo 2011 m., tačiau realiai šių reikalavimų kol kas nebuvo laikomasi, kadangi nebuvo nustatyta, kaip apskaičiuoti kuro ir energijos naudojimo ŠESD intensyvumą. Nustatyti metodai ir formulės, kaip apskaičiuoti ŠESD intensyvumą. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius teigia, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įpareigota perkelti šios metodologijos laikymosi reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2017 m. balandžio. Pirmąsias ataskaitas degalų ir energijos tiekėjai turės pateikti iki 2017 m. pabaigos. Skaičiuojant kuro ŠESD intensyvumą turės būti atsižvelgiama į šias šiltnamio efektą sukeliančias dujas – anglies dioksidą (CO2), azoto suboksidą (N2O) ir metaną (CH4).

REKLAMA

ŠESD ir klimato atšilimas

Bene didžiausią įtaką globaliniam atšilimui daro anglies dioksidas, o jo kaip tik daugiausia ir yra dyzeliną ir benziną naudojančių transporto priemonių į atmosferą išmetamuose teršaluose. Minėtu kuru varomos mašinos taip pat atmosferą teršia išskirdamos sieros, azoto junginius bei kietąsias daleles. ŠESD absorbuoja infraraudonuosius spindulius, o transporto sektorius – įvairūs automobiliai, autobusai, traukiniai, laivai, lėktuvai – „pagamina“ maždaug penktadalį ŠESD. Siekiama iki 2050 m. ŠESD sumažinti iki 60 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Anot pasaulio meteorologų asociacijos, per pastaruosius 30 metų anglies dioksido atmosferoje žymiai daugėja, o pernai jo buvo daugiausia. Anglies dioksidas sudaro didžiausią ŠESD dalį – net 76 proc., tačiau tai tik viena ŠESD sudedamoji dalis. Nors metano daugiausiai pagamina žemės ūkis ir gyvulininkystė, tačiau jis taip pat įeina į ŠESD sudėtį. Taigi turime „puokštę“ klimato atšilimą lemiančių junginių. Situacija gana rimta, todėl tikrai verta pagalvoti apie ekonomiškesnį, ekologiškesnį ir klimatui draugiškesnį keliavimo būdą ir degalus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų