• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Koks atlyginimas užtikrintų orų gyvenimą?

 Praėjusią savaitę trišalė taryba vėl svarstė, kiek, kaip ir kada pakelti minimalią algą. Pritarta minimalios mėnesinės algos didinimui nuo šių metų liepos 1 dienos iki 325 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje. Ar už tokią algą galime gyventi oriai?

 Praėjusią savaitę trišalė taryba vėl svarstė, kiek, kaip ir kada pakelti minimalią algą. Pritarta minimalios mėnesinės algos didinimui nuo šių metų liepos 1 dienos iki 325 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje. Ar už tokią algą galime gyventi oriai?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas" teigė, kad Lietuvoje nesprendžiame esminės problemos - kodėl tokia didelė dirbančiųjų dalis gauna minimalų atlyginimą? Čia esą didesnė problema, nei minimalaus atlyginimo dydis. „Orumas nėra finansinė sąvoka, tai žmogaus psichologinė būsena,kurią ne kiekvienas gali pamatuoti finansiniai rodikliais. Oficiali statistika, kurią mes nuolat stebime ir analizuojame, labai iškreipta ir tikrai neparodo, kokios yra tikrosios Lietuvos gyventojų pajamos. Pagal oficialią statistiką penktadalis Lietuvos dirbančiųjų gauna minimalų mėnesinį atlyginimą. Susidaro absurdiška situacija, nes realiai minimalų atlyginimą gauna mažiau,nei dešimtadalis, be to dar gaunami ir priedai vokeliuose. Tai ne spėlionė, o faktas, kurį atskleidė ne viena apklausa ar tyrimas. Viešajame sektoriuje minimalų atlyginimą uždirba apie 7 proc. darbuotojų. Jiems tai, be abejo, yra aktualus dydis“. Anot ekonomisto, dar aktualesnis klausimas – viešajame sektoriuje dirbantys išsilavinę darbuotojai, kurie uždirba tik šiek tiek daugiau, nei minimalius atlyginimas. O tokių darbuotojų labai daug: „Taigi, turime paradoksalią situaciją, kuomet minimalumas atlyginimas artėja prie to atlyginimo,kurį uždirbą kvalifikuoti darbuotojai. Ir tai tikrai yra nemotyvuojantis veiksnys, sukuriantis didelę įtampą visuomenėje. Čia jau apie orumą kalbėti neverta. Ir dar vienas labai svarbus aspektas, kai diskutuojama apie minimalų mėnesinį atlyginimą. Jį gauna vis daugiau žmonių, nes „palenda“ po ta kartele. Reikia suprasti, kad žmogus, gaunantis trijų, keturių ar penkių šimtų eurų minimalų atlyginimą, nesijaus gerai, nes supras, kad darbdavys jam moka mažiausiai, kiek leidžia mokėti įstatymai.

Taigi,valstybės tikslas turėtų būti – žiūrėti, kad vidutinis darbo užmokestis būtų kuo didesnis, ir kad kuo mažesnė darbuotojų dalis gautų minimalų mėnesinį atlyginimą. Tokį atlyginimą turėtų gauti apie 5 procentai žmonių, kurie kol kas jokios patirties neturi arba kurie niekada nesimokė ir neturi jokių kompetencijų“, – teigė N. Mačiulis. Pasak jo, Lietuvoje nesprendžiame esminės problemos - kodėl tokia didelė dirbančiųjų dalis gauna minimalų atlyginimą. Čia didesnė problema, nei minimalaus atlyginimo dydis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų