Minėto vyriškio veikla pareigūnai susidomėjo paaiškėjus, kad iš greitąjį kreditą paėmusios ir nesugebėjusios laiku atsiskaityti panevėžietės bandoma išieškoti daugiau nei 4 kartus didesnę sumą, nei siekia jos skola su visomis palūkanomis ir delspinigiais.
Panevėžietė iš vienos Vilniuje registruotos greitųjų kreditų bendrovės pinigų pasiskolino 2012 metų rugpjūtį. Moteris gavo 2 tūkst. 200 litų kreditą, o jį turėjo grąžinti per 2 metus, kas mėnesį su palūkanomis mokėdama maždaug po 200 litų.
Per dvejus metus iš viso ji greitųjų kreditų bendrovei būtų sumokėjusi beveik 5 tūkst. litų. Pusę metų tvarkingai atsiskaitinėjusi, vėliau panevėžietė turėjo finansinių sunkumų ir tęsti kredito grąžinimo nebepajėgė. Tris mėnesius nesulaukęs įmokų, minėtos greitųjų kreditų bendrovės pagrindinis savininkas ir vadovas, 45 metų vilnietis S. P. skolininkės įsipareigojimus perleido kitai uždarajai akcinei bendrovei, besispecializuojančiai išieškoti skolas.
Pastarąją bendrovę 2011 metais yra įsteigęs taip pat S. P., šiuo metu jam priklauso ir didžioji dalis bendrovės akcijų. S. P. kurį laiką joje dirbo skolų išieškojimo specialistu, o vėliau – direktoriumi.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metų liepos mėnesį S. P., nuvykęs į namus pas kredito nebemokančią panevėžietę, paaiškino, jog skolos išieškojimu dabar užsiima kita, jo atstovaujama, bendrovė.
Dėl skolininkės nebemokamų įmokų už kreditą minėta bendrovė galinti iškart kreiptis į teismą. Kaip kitą išeitį S. P. pasiūlė moteriai pasirašyti vekselius, pagal kuriuos ji įsipareigoja sumokėti jo atstovaujamai skolų išieškojimo bendrovei juose nurodytas sumas. Moteris sutiko ir pasirašė 13-ka vilniečio pateiktų vekselių, kurių kiekvieno vertė – beveik 980 litų (283 eurai).
Tokiu būdu ji iš viso vilniečio S. P. atstovaujamai bendrovei įsipareigojo sumokėti beveik 13 tūkst. litų (3 tūkst. 700 eurų), nors iš tiesų jos skola greitųjų kreditų bendrovei tuo metu siekė tik kiek daugiau nei 3 tūkst. litų (beveik 900 eurų).
Grįžęs į Vilnių minėtus vekselius S. P. pateikė savo skolų išieškojimo bendrovės darbuotojai ir ji juos įregistravo vekselių registracijos žurnale. Pluoštą vekselių pasirašiusi panevėžietė sunerimo, kai po kelių mėnesių sulaukė reikalavimo sumokėti pirmąjį beveik 980 litų vertės vekselį, netrukus – dar vieną tokį pat.
Artimųjų paraginta, ji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, prašydama išsiaiškinti, ar skolų išieškotojo veiksmai teisėti. Moteris pareigūnams paaiškino buvusi suklaidinta S. P., nesuprato pasirašanti net trylika vekselių, gerokai viršijančių jos įsiskolinimus greitųjų kreditų bendrovei.
Ji maniusi, kad pasirašo ant kelių originalų bei jų kopijų ir nesigilino, kas dokumentuose parašyta. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Prokuroro K. Greiciūno nuomone, finansinių problemų prispausti žmonės turi itin atidžiai rinktis būdus, kaip jas išspręsti. „Labai gaila, kad atsiranda norinčių pasinaudoti sunkia žmonių padėtimi ir jų teisiniu, ekonominiu neišprusimu“, – sakė prokuroras, neseniai perdavęs šią bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Smulkiųjų vartojimo kreditų įmonių asociacijos komentaras
„Ši istorija atskleidžia, kad svarbu atsakingai pasirinkti kreditavimo paslaugas teikiančią įmonę bei žinoti savo teises. Reikia pripažinti, kad 2012 metais vartojimo kreditų verslas nebuvo taip griežtai ir smulkmeniškai reguliuojamas, kaip šiuo metu.
Dabar Lietuvoje įstatymu ribojamos ir palūkanos, ir delspinigiai, o Lietuvos bankas atsakingojo skolinimo nuostatuose nustato, kaip vertinti mokumą ir kokios turi būti kredito prašančių gyventojų pajamos“, - komentuoja Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas.
Jis siūlo atkreipti dėmesį, kad atsakingai skolinančios bendrovės yra susibūrusios į asociaciją, laikosi etikos kodekso ir skatina skaidrų kreditavimą. LSVKA yra įsteigusi kredito arbitražą, kuriame klientai gali spręsti nesutarimus su įmonėmis, gauti teisines konsultacijas.
L. Valickas pabrėžė, kad kredito bendrovių veikla yra griežtai reglamentuojama. Jokie asociacijos įmonių atstovai nevyksta į namus išieškoti skolų, o sutrikus mokėjimams įprastai ieškoma abiem pusėms priimtino sprendimo.
„Imant smulkųjį kreditą reikėtų atkreipti dėmesį, ar įmonė veikia skaidriai, priklauso asociacijai, yra įtraukta į Lietuvos banko Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, laikosi Vartojimo kredito įstatymo bei Vartojimo kreditų gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų.
Kita vertus, dėl reguliavimo, kuris yra vienas griežčiausių Europoje, atsiranda šešėlinių skolintojų, kurie kreditus siūlo neturintiems jokių pajamų, verčia asmenis pasirašyti grobikiškus įsipareigojimus, nutyli apie vartotojų teises.
Vartotojai tampa labai neapsaugoti ir pažeidžiami. Todėl Lietuvos bankas turėtų skirti didesnį dėmesį tokių skolintojų veiksmams, jų prevencijai, o ne didinti ir taip griežtą reguliavimo naštą teisėtai veikiančiam smulkiųjų kreditų verslui“, - įsitikinęs L. Valickas.
