Margarita PŪDŽIUVIENĖ
Tauragėje ir kituose miestuose šildymo sistemas privačiuose namuose rengiantis santechnikas Kęstas žegnoja Tauragę ir kraunasi lagaminus – vyks dirbti į užsienį. Pagal verslo liudijimą dirbantis vyras teigia pavargęs nuo lietuvių užsakovų žodžio nesilaikymo. Pastarąjį pusmetį po įvykdytų užsakymų vyras sako nieko kito neveikęs, kaip tik kaulijęs sumokėti jam priklausantį užmokestį. Vyras gaili veltui išlieto prakaito ir pagal verslo liudijimą dirbantiesiems su užsakovais pataria raštu sudaryti darbo sutartis. Jis teigia, kad už atliktus darbus jam nesumokėta per keletą tūkstančių litų, kurių dėl pasitikėjimo užsakovų „garbės žodžiu“ jis greičiausiai taip ir neišvys.
„Sakydavo, kad neturi pinigų“
– Ne aš vienas esu panašiai nukentėjęs. Stogdengiai, atliekantys apdailos darbus, santechnikai, visi, kurie dirba pagal verslo liudijimą, niekada negalim būti tikri, kad gausime atlyginimus. Mes esame išnaudojami. Pavyzdžiui, baigi atlikti darbus, ir ima ieškoti priekabių: tai radiatorius kreivas, tai grindjuostės nuo grindų atšokusios, tai spalva ne ta, nors pats prašė būtent tokios. Ieškoma priežasčių, kad tik nesumokėtų už atliktus darbus, – „Tauragės kurjeriui“ dėstė licencijuotas santechnikas.
Vyras pastaraisiais metais kloja šildymo sistemas: rengia katilus, šildomąsias grindis. Anot jo, Tauragė – miestas nedidelis, dauguma užsakovų daugiau ar mažiau pažįstami, tad ir susitarimai dėl ketinamų atlikti darbų būna neoficialūs ir paremti pasitikėjimu bei žodiniu pasižadėjimu.
Vyras pernai buvo pasamdytas renovuojamame name įrengti šildymo sistemos, kitame name jis klojo šildomąsias grindis.
– Tarėmės, kad turėsiu įrengti šildomąsias grindis, apie 100 kvadratų, išvedžioti name apie 600 metrų vamzdyną, įrengti katilą, prijungti grindų šildymo sistemą, siurblį, kolektorius. Iš sutartos 4500 litų sumos man buvo sumokėta tik 3000 litų. Liko 1370 litų skola, – dėstė santechnikas. – Prieš pradedant darbus, balandį, tarėmės, kad Antanas (užsakovas – red.) man iškart sumokės tiek, kiek turi, o likusius galės atiduoti iki Kalėdų. Jau po pirmųjų darbo savaičių jis man ėmė guostis, kad neturi pinigų. Mokėdavo kas mėnesį, tačiau turėdavau ateiti paprašyti. Tarkim, sakydavau: „Man reikia komunaliniams mokesčiams pinigų“, jis man atkirsdavo, kad jam pačiam reikia. Taip jis man mokėjo, kol rugsėjį baigiau darbus. Vėliau užsukdavau prašyti, kad būtų sumokėta likusi suma, o Antanas mane vydavo ir sakydavo, kad neturi pinigų.
