Sėkminga karjera Artimuosiuose Rytuose
Baigtos tarptautinės politikos magistro studijos prestižiniame Stanfordo universitete ambicingam Amerikos lietuviui atvėrė duris į sėkmingą karjerą. Jau vienerius metus Robertas gyvena viename prabangiausių pasaulio miestų – Dubajuje. Dėl kokių priežasčių lietuvis atsidūrė šiame pasaulio kampelyje? „Dar būdamas magistro programos studentu Stanfordo universitete vienoje finansų paskaitoje susipažinau su amerikiečiu, kuris jau šešerius metus gyveno JAE ir dirbo Abu Dabio vyriausybės patarėju. Jis man pasiūlė prisijungti prie žemės ūkio technologijų vystymo šioje šalyje. JAE ir kitose Persų įlankos valstybėse trūksta šių ir buitinių atliekų rūšiavimo bei administravimo infrastruktūrų“, – pasakoja Robertas.
Koks buvo pirmasis vaikino projektas? Nustebsite sužinoję – modernių šiltnamių statymas dykumų regionuose. Roberto teigimu, naudojantis paprastomis technologijomis daržovių, sausros alinamoje šalyje auginti nėra įmanoma birželio–spalio mėnesiais.
„Dėl šios priežasties dauguma arabų valstybių savo maistą importuoja. Kitais mėnesiais klimatas gana palankus. Mūsų kuriamos technologijos suteiks galimybę auginti daržoves ištisus metus. Šį projektą dabar perėmė mano kolegos, o aš šiuo metu dirbu prie buitinių atliekų infrastruktūros kūrimo. Baisu, kai žmonės savo šiukšles tiesiog išveža į dykumą ir išmeta. Nėra jokios priežiūros, nėra sąvartynų. Tik specialūs atliekų išmetimo taškai. Bandome tai pakeisti, – teigia ambicingas vaikinas ir priduria: – Mano darbas labai įdomus ir suteikia galimybę būti naujos srities pionieriumi šioje šalyje. Galimybės iš tiesų didžiulės. Ar mano dienotvarkė užimta? Taip, gana užimta, tačiau veikla dinamiška, praplečia akiratį apie šalių kultūras ir jų politines santvarkas.“
Atsikratė stereotipų
„Visuomet prisistatau esantis lietuvis, nors didesnę savo gyvenimo dalį esu praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Matyt, dėl šios priežasties kalbu su nedideliu akcentu“, – telefono ragelyje juokiasi pašnekovas. Pasiteirauju, ar Robertui dažnai tenka aiškinti, kur yra jo gimtinė? „Dažnai. Daugiausia klausimų sulaukiu apie lietuvių kalbą, jos kilmę. Kartoju, kad tai nėra rusų kalba ar vokiečių kalba. Žinoma, draugai ir kolegos yra girdėję ir mano pasakojimus apie Lietuvos gamtą, kultūrą bei cepelinus“, – juokiasi vaikinas.
Ar prieš persikeldamas į Artimųjų Rytų šalį Robertas turėjo susikūręs stereotipus apie svetimą kultūrą? „Gyvendamas JAV negalėjau atsikratyti stereotipo, kad arabų šalyse yra labai nesaugu. Šis klausimas nuolatos eskaluojamas žiniasklaidoje. Prieš atvykdamas galvojau, kad vietiniai yra nusiteikę prieš amerikiečius ar europiečius, klausiau savęs, ar aš čia pritapsiu. Bet supratau, kad JAE – tolerantiška šalis, o islamo kultūra yra svetinga ir pasižymi geresnėmis savybėmis nei tos, kurias išryškina žiniasklaida, – tvirtina pašnekovas. Po trumpos pauzės priduria: – Tačiau kai kurie stereotipai išliko.“ („Pavyzdžiui?“ – smalsauju.) „Tai daugiau susiję su tautomis. Vakariečiai yra tiesmukiškesni, o Artimųjų Rytų valstybėse diplomatiniai sugebėjimai – labai svarbūs. Nors ir esi teisus bei nesutinki su arabo nuomone, savo požiūrį išreikšti turi labai atsargiai. Iš tautų katilo ypač išsiskiria libaniečiai. Jie gudrūs, mėgstantys linksmybes. Pirmą kartą čia atvykęs butą dalijausi su jais ir galiu pasakyti, kad tai buvo savotiška, tačiau pozityvi patirtis.“
Širdis jau užimta
Kokie Roberto prisiminimai apie muzikinę avantiūrą – dalyvavimą viename populiariausių visų laikų televizijos projektų „Kelias į žvaigždes“? „Labai pozityvūs. Įdomiausia tai, kad nustebinu kiekvieną, kuriam papasakoju apie šį savo gyvenimo etapą. Žmonės pradeda juoktis, nes negali patikėti, kad aš, dirbdamas tokį ofisinį darbą, turiu tokią spalvingą, popmuzikos atlikėjo, praeitį. Projektas man buvo labai gera patirtis, priartinusi prie daugybės kitų įdomių žmonių. Spaudimas, kurį jauti žinodamas, kad tavo žingsnius stebi visa Lietuva, priverčia akis į akį susipažinti su savo trūkumais, iškyla neigiami įpročiai, kurių negali paslėpti nei nuo savęs, nei nuo aplinkinių. Tuo metu geriau pažinau save“, – atvirauja pašnekovas.
Po trijų savaičių Robertas paliko ne tik realybės šou. Gerbėjų būrį turintis vaikinas vis rečiau rodėsi scenoje, o galop išvis pasitraukė iš muzikinio pasaulio. Dėl šio sprendimo Robertas tikina nesigailįs. „Turiu savo vertybių skalę. Man buvo labai svarbu pabaigti mokslus. Šiuo metu man rūpi tarptautinė karjera, ryšys su skirtingomis kultūromis. Kalbant apie Lietuvą, vieną dieną norėčiau sugrįžti čia galbūt ir gyventi ar tęsti savo karjerą. Tačiau pasaulis yra kur kas didesnis, nei siekia vienos valstybės sienos, ir, kol jaunas esu, noriu įgyti tarptautinės darbo patirties. Suvokiau, kad liekant Lietuvoje galimybės yra gana ribotos, siekiant iškilti tarptautinėje scenoje. Pamenu „Euroviziją“, kai 6-ąją vietą užėmė „LT United“. Jie buvo iškilę, tačiau tik trumpam. Turėjau priimti svarbų sprendimą gyvenime, ar rinktis muziką, ar karjerą. Ir, manau, pasirinkau teisingai“, – tvirtina Robertas. Ar jis pasiryžtų dar kartą sudalyvauti muzikiniame šou? Vyriškas balsas, aidėjęs telefono ragelyje, nutyla. „Gal ir ryžčiausi. Ir galbūt į sceną dar kada nors sugrįšiu“, – mąsliai atsako vaikinas.
Žinodama, kaip pašnekovai nemėgsta klausimų apie asmeninį gyvenimą, tačiau jausdama, kad pelniau Roberto pasitikėjimą, paklausiu, ar vaikinas yra vienišas. „Taip, žiniasklaidai tai visuomet buvo įdomu“, – ragelyje pasigirsta pašnekovo juokas, tačiau jau po kelių akimirkų vaikinas surimtėja. „Taip, turiu draugę. Kartu esame dar neilgai, 2–3 mėnesius. Žiūrėsime, kaip santykiai klostysis toliau. Nesame susižadėję, bet taip, šiuo metu turiu merginą.“
Paskutinis klausimas Robertui kiek netikėtas. („Ar gali atskleisti man tokį faktą apie save, kurio nebūtų aprašiusi žiniasklaida?“ – paklausiu.) „Hm. Leisk pagalvoti. Taip, manau, niekas nežino, kad Vašingtone turėjau sėkmingą džiazo grupę. Dieną dirbdavau, o vakare džiazuodavom klubuose ir viešbučiuose. Mums pasiūlė koncertų turą, tačiau tuomet man teko apsispręsti dėl magistro studijų. Tiesa, Dubajuje taip pat vyksta džiazo vakarai, kuriuose draugus stebinu savo vokaliniais sugebėjimais“, – baigiant pokalbį nusikvatoja Robertas.
