REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti. Visgi, nepaisant to, jaunų bedarbių skaičiai ir toliau auga.

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti. Visgi, nepaisant to, jaunų bedarbių skaičiai ir toliau auga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Politinės valios pakanka?

Skaičiuojama, kad šiuo metu darbo neranda 73 mln. jaunų žmonių visame pasaulyje, o jų galimybės įsidarbinti yra vidutiniškai trigubai mažesnės nei vyresnių žmonių. Tiesa, Lietuvoje ši statistika sparčiai gerėja, bet kodėl nesikeičia neigiamos pasaulinės tendencijos? To interviu metu buvo pasiteirauta Tarptautinės darbo organizacijos vadovo Gajaus Raiderio (Guy Ryder), kuris pasidalino savo nuomone:

REKLAMA

„Manau, kad tai yra svarbiausias klausimas pasaulinei darbo rinkai šiandien. Praėjus dvejiems metams skaičiai yra ne ką geresni nei tada, kai paskelbėme veiksmų raginančią imtis rezoliuciją 2012 m. Privalome klausti kodėl taip yra“, - konstatuoja G. Raideris.

Anot jo, bent jau politiniame lygmenyje problemai yra skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau ją išspręsti trukdo išoriniai veiksniai, visų pirma – sudėtinga ekonominė situacija pasaulyje: „Vienas dalykas kurį galiu užtikrintai pasakyti yra toks: jei dabar sėdėčiau priešais darbo reikalų ministrą iš bet kurios iš mūsų 185 valstybių narių, galiu garantuoti, kad paklausus, kokia yra jų problema numeris vienas, 9 iš 10-ies atsakytų: „Jaunimo nedarbas“. Todėl politiniai prioritetai man nekelia abejonių. Nepaisant to, mes kol kas nesugebėjome paversti šios politinės valios į konkrečius rezultatus – rodikliai negerėja.“, - teigia TDO vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Trukdis – lėtai auganti ekonomika

Jo nuomone, didžiausias trukdis tam – makroekonominis kontekstas: „Pasaulinė ekonomika paprasčiausiai auga nepakankamai sparčiai. Daugiau žmonių ateina į darbo rinką nei yra sukuriama naujų darbo vietų. Tad vien jau matematiškai išeina, kad daug jaunų žmonių „išstumiama“ iš darbo rinkos. Kita vertus, manau, kad vis daugiau valstybių imasi konkrečių priemonių, nukreiptų padėti jaunimui. Pavyzdžiui, jei pažvelgsime į Europą, mes turime „Jaunimo garantijų iniciatyvą“. Tai yra labai teisingi žingsniai.“, - teigia G. Raideris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarp receptų – verslumas ir pameistrystė

Tarp svarbiausių problemos sprendimo receptų TDO vadovas vardija verslumo skatinimą, pameistrystės programų plėtimą ir lygių galimybių jauniems darbuotojams užtikrinimą darbo rinkoje:

„Svarbus dalykas yra verslumas, ypač besivystančiose šalyse. Verslas gali būti labai gera alternatyva jaunimui įžengti į darbo rinką. Todėl vyksta aktyvus darbas siekiant populiarinti tokį pasirinkimą. Dar vienas svarbus aspektas – įgūdžiai ir jų ugdymas. Šiuo metu susidariusi paradoksali situacija, kai darbdaviai mums pasakoja, kad jie tiesiog negali rasti tinkamų žmonių, kurie užpildytų jau sukurtas darbo vietas. Taigi turime išspręsti šį pasiūlos ir paklausos klausimą. Vienas iš būdų tą daryti yra pameistrystė, nes tokiu atveju įgūdžius lavina pats darbdavys, o jis geriausiai žino, ko jam reikia. Todėl turime plėsti pameistrystės programas“, - mano jis.

REKLAMA

Visgi daugelis šių priemonių, anot G. Raiderio, nueis veltui, jei jauni darbuotojai dėl įvairų darbo rinkos suvaržymų ir perdėtų apsaugos priemonių neturės lygių galimybių įsilieti į darbo rinką. Tad šalia jaunimo užimtumo iniciatyvų būtinos darbo rinkos reformos.

Jaunimo garantijų iniciatyva Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų